News:
March 26, 2015, 11:41:46 PM

* User

Welcome, Guest. Please login or register.
Did you miss your activation email?


Login with username, password and session length

Reklamat

Forum



* Statistic


  • *Total Posts: 7667
  • *Total Topics: 6518
  • *Online Today: 13
  • *Most Online: 108
(January 03, 2012, 08:06:39 AM)
  • *Users: 0
  • *Guests: 11
  • *Total: 11

Author Topic: PEJA NE MESJETEN E HERSHME  (Read 4711 times)

0 Members and 1 Guest are viewing this topic.

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1484
    • http://www.peja1.com
PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« on: January 14, 2010, 10:00:43 AM »
Vendbanimi i vjeter antik i qytetit te Pejes,perjetoi pertrirjen e tij gjate kohes
se perandorise se dioklecianit,i cili kishte origjine ilire sikurse edhe perandoret tjere si;
Lkaudi II,Aureliani,Konstantini etj.Politiken e filluar te perandoret ilire,e plotesoi Diokleciani
biri i nje skllavi gjate viteve 284-305.Gjate kesaj kohe u shtua ne mase te madhe procesi
i romantizmit.Dioklciani ndau pushtetin ne fillim ne mes dy,e me von ne mes kater bashksun-
dimtaresh.Qe nga fundi i shek.III-te filloi praktikisht ndarja e perandorise ne dy pjese.Kurse
prefektura e Ilirikut ndahej ne 3tre dioceze.Diocezen ePrevali,perveq Dallmacise se jugut edhe
ato te SHqiperise se veriut,me Dugagjinin me qender qytetin e Shkodres(skodra).Per te treguar
nje histori antike te Pejes,rendesi te madhe kishte vendbanime antike me lokacion"GRADINA"qe
padyshim praqete nje vazhdimsi te vendbanimeve te mepershme DARDANE,te cilat vendbanime kane ekzistuar edhe gjate shekullit te pare te sundimit Romak.Kur eshte fjala per termin Gradine-a kjo
eshte fjale e paster ilire qe ka gjetur perhapje te gjere nder gjuhet Latine,Gjermane dhe Sllave.
Kete teze e bene me bindese materiali epigrafik qe ka qene dikur nje shtepi e nje qytetari Pejan ne
qender te qytetit.Ne kete lokalitet eshte zbuluar edhe nje numer objektesh arkeologjike qe na bejne
edhe me bindes ,se ketu duhet te kete qene nje qender administrative municipale e tere Rrafshit te
Dukagjinit.Onomastika ilire ne dardani ishte autoktone,q'ka deshmojn edhe emrat dhe mbiemrat e graviruar ne stilet e zbuluara ne lokalitetin e pejes,qe drejpersedrejti deshmojne pranine dhe kontinuitetin e popullsise se trengut ilir.Nder dukurit me te rendesishme qe shoqeron kthimin ne mesjete
ishte perhapja e krishterizmit.Krishterizmi hodhi rrenje ne treven e dardanise qysh ne shekullin e pare
te eres sone.Pas ndarjes se Perandorise Romake ne dy pjese ,Peja hyri ne teresi ne kuadrin e perandorise Bizantine(shek.VI) ne kohe e sundimit te perandorise Justinian(518-527) dhe Justinianit I
(527-565).Origjina e perandorit Justinian sipas historianit Prokopi ishte ILIRET nga DARDANIA,per arsye
te varferise kishte arritur kembe ne KONSTADINOPOJE,ishte inkuadruar ne radhet e ushtrise dhe mundi
postin me te larte shtetrore.Me kohe ,ne klasen sunduse te ilirise,kudo rolin kruesor e filloi ta luante
Kisha Krishtere,e perfaqesuar nga kleri i larte.Ne provincen kisha e Romes ne shek.VIkishte pronat e veta(patrimonia curiae)ku mbledhte te ardhura. Ne fillim te shek.VII-te ne aleance me avataret depertojne ne keto edhe sllavet.Ne token DARDANE sllavet erdhen duke ndjekur luginat e lumejve dhe
rruget e vjetra romake.Per rruget,nje drite ne kete drejtim mund te hedhin vetem toponomastika.
Si duket nga Danubi sllavet zbriten ne fshatrat e Dardanise dhe duke kaluar neper lugina te lumejve
dolen neper lokalitetin e Pejes dhe pjeseve tjera per ne Malin e Zi e deri ne liqenin e Shkodres dhe
bregdet.Me rastin e vendosjes se tyre ne keto rajone,sllavet gjeten banoret e hershem Dardanet e Romanizuar.
« Last Edit: September 07, 2010, 12:18:06 PM by Beni »

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1484
    • http://www.peja1.com
RE: PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« Reply #1 on: January 14, 2010, 10:01:14 AM »
QFAR TE VIZITOHET

Bajrakli (Qarshi) Xhamija ėshtė njėra nga objektet mė tė rėndėsishme sakrale arkitektonike tė periudhės osmane nga gjysma e dytė tė shekullit XV-tė. Ky ėshtė ndėrtim njė hapėsinor i pėrfunduar me kupolė, minare dhe pjesėn pėr rreth.
Xhamia e Fatih Sultan Mehmet Hanit e njohur nga qytetarėt e Pejės me emrin Bajrakli-Qarshi Xhamia ėshtė ndėr monumentet me arkitekturė tė vjetėr tė njohur osmane dhe ėshtė ndėr xhamitė me kuben (kupolėn) mė tė lartė nė Pejė. Sipas tė dhėnave nė disponim dėshmohet se Fatihi kėtė xhami e ka ndėrtuar nė kohėn kur Peja ka qenė qendėr e flamurit e Sanxhakut.
Xhamia ka njė kompleks varresh pėrreth sajė nga tė cilat shumica jnė me mbishkrime. Midis kėtyre varreve gjenden ato tė shekujve XVI, XVII, XVIII, XIX. Brenda kėtyre varrezave nė anėn e djatht gjindet varri i patriotit tė madh kombėtar Haxhi Zekės, varri i Haxhi Mustaf Beut dhe Ali Pash Gucis.


Hamami i Haxhi Beut ėshtė vepėr monumentale me karakter shoqėroro-publik i ndėruar nė periudhėn 1462-1485 me donacion nga Haxhi Beu nga Peja, nė kohėn e Sanxhakut tė Dukagjinasėve.


Konaku i Tahir Beut – paraqet llojin mė tė bukur tė shtėpive tė vjetra tė qytetit tė tipit asimetrik nė Pejė. Kėtė llojė ndėrtimi e karakterizon kurora e kulmit e punuar nga druri, dritaret harmonike dhe divanaja e sipėrme. Konaku gjendet afėr sheshit »Haxhi Zeka« nė tė cilin ėshtė i vendosur Muzeu Etnografik Kombėtar ku mund tė shihen tė ekspozuara nė galeri tė ndryshme: artizante tradicionale kombėtare dhe veshje karakteristike tė Rugovės e tė Rrafshit tė Dukagjinit.


Nė afėrsi tė sheshit gjendet Kulla e Pashės (Haxhi Zekės) nė muret e sė cilės mund tė shihni punimet karakteristike tė mjeshtėrve tė asaj kohe si: luani, ylli i Davidit etj. Ka njė arkitekturė karakteristike tė shekullit XVIII dhe XX, ėshtė dy katėshe e ndėrutuar prej guri dhe me dritare e frengji tė punuara me pėrkushtim tė madh nga mjeshtrit e kėtij vendi.
« Last Edit: September 07, 2010, 12:18:34 PM by Beni »

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1484
    • http://www.peja1.com
RE: PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« Reply #2 on: January 14, 2010, 10:02:00 AM »
PEJA QYTETI ME I VJETER KOSOVAR

Peja ėshtė qyteti mė perėndimorė i Kosovės dhe zėn vend me rėndėsi nė tėrė Rafshin e Dukagjinit. Peja, sė bashku me tėrė Rafshin e Dukagjinit, shtrihet ndėrmjet gjerėsisė veriore gjeografike 45o50' dhe 42o53' dhe gjatėsisė gjeografike lindore 19o58'30'' gjer mė 21o. Qyteti i Pejės ėshtė i vendosur nė teracėn neogjene aluviale nė lartėsi mbidetare 505- 520m. Ky qytet ngritet nė fushėn e Rafshit tė Dukagjinit dhe rrėzė bjeshkėve tė larta. Me rrjedhė tė shpejtė grykės shkėmbore tė Rugovės, lumi Bistricė fillon tė gjarpėron fushės sė Pejės duke kaluar mespėrmes qytetit dhe duke e ndarė atė nė dy pjesė. Bistrica e cila gjatė rrjedhės formon fusha pjellore, derdhet nė lumin mė tė madh tė quajtur Drini i Bardhė qė buron nga bjeshka e Zhlebit nė fshatin Radavc. Drini i Bardhė gjarpėron nėpėr tėrė anėn perėndimore tė Rrafshit tė Dukagjinit pėr tu bashkuar me Drinin e Zi qė vie nga jugu (Dibra) tek Kukėsi pėr tė formuar lumin Drini qė derdhet nė Detin Adriatik. Qyteti ėshtė i rrethuar me Bjeshkėt e Nemuna (Alpet Shqiptare), qė janė pjesė e masivit Dinarik qė pėrfshinė tėrė Ballkanin perėndimorė. Kėto bjeshkė formojnė njė kurorė majesh tė larta siē janė: maja e Kopranikut (2460m), malet e Lumbardhit gjegjėsisht Guri i Verdhė (2522m), maja e Vjedullakut (2012m), Peklena, maja e Hasanit etj. Me tu gjendur kudo nė qytet bie nė sy dukshėm Gryka e Rugovės e cila flet pėr vete, pėr bukurinė e saj qė tėrheq ēdo vizitorė pėr tė shtegtuar brendapėrbrenda saj. Vet Rugova me fshatrat qė e pėrbėjnė si p.sh. Drelaj, Shtupeq, Kuēishtė, Boge etj, janė grumbull i bukurive tė ralla natyrore. Vet Rugova me tė gjitha karakteristikat e saj mund tė shėndrohet ne qendėr sportive-rekreative dimėrore tė nivelit serioz botėrorė. Qė tani atje ekzistojnė filizat e hotelerisė malore. Nė fshatin Boge janė dy si tė thuash hotele qė ofrojnė shėrbime solide. Nga kėtu brenda ditės gjatė stinės sė verės, organizohen shetitje. Shtigjet kalojnė nėpėr gryka, kullosa e liqej glacial me bukuri tė rralla, por gjatė rrugės mund tė kalohet edhe pranė bjeshkėve tė thepisura interesante ku haset nė dhi tė egra e nganjėherė edhe nė shqiponja, qė janė simbol i popullit qė i banon kėto bjeshkė. Shtigjet qė dredhojnė nėpėr bjeshkė jo rrallė dėrgojnė gjer tek vendbanimet sezonale tė barinjėve qė ju ofrojnė mikpritje tradicionale. Dimrit, livadhet qė shfrytėzohen pėr kullosa jo rrallė shėndrohen nė ski shtigje.

Nga cilado kodėr apo maje mbi qytet mund tė soditet Rrafshi i Dukagjinit me qytetin, qė duket panoramė e shkėlqyeshme qė kėnaqė shqisat, por edhe brendinė. Fushat rrethepėrqark qytetit nė jug, jug-lindje, lindje dhe veri- lindje janė pjellore dhe kanė qenė tė shfrytėzuara si tė tilla gjatė shekujve. Pėrpos bimevė furagjere kėtu kultivohen pemėt dhe perimet e ndryshme, por edhe nė kodrinat verilindore tė qytetit ėshtė kultivuar dhe sot kultivohet por nė masė shumė mė tė vogėl, hardhija e rrushit, nga e cila disa qytetarė me traditė tė lashtė nxierrin verė dhe raki tė kualitetit tė lartė. Vlenė tė shijohet. Qė nė kohėrat e lashta Peja ka qenė udhėkryq qė lidhej me, dhe lidhte rajone tė rėndėsishme tregtare e ēfarėdo tjetėr. Edhe sot kėndej kalojnė rrugėt qė kryqėzohen nga brendija e Ballkanit kah detėrat e ngrohta (Adriatik - Egje). Peja me vija rrugore e hekurudhore lidhet me qendra tjera tė Kosovės por edhe jashtė saj. Nė drejtim veri-lindje lidhet me qytetin industrial, Mitrovicėn, pėr tė vazhduar mė tutje me autostradėn bregdetare qė dėrgon nė bregdetin malazias. Rrugė mė tė shkurtėra qė e lidhin Pejėn me bregdetin malazias janė dy.

Njėra gjarpėron kah veriu pėrmes Grykės sė Rugovės dhe majės sė Ēakorrit, kurse tjetra mė nė veri-lindje dredhon bjeshkės sė Zhlebit nėpėr Kullė pėr tė zbritur nė Rozhajė. Me vijė rrugore e hekurudhore qyteti nė fjalė pėrmes Fushė Kosovės lidhet me kryeqendrėn e Kosovės, Prishtinėn. Nga kėtu me automjet, bus apo me tren mund tė vazhdohet mė tutje pėr Egje gjegjėsisht Selanik, pėrmes Shkupit. Nė jug Peja me vijė rrugore lidhet me Gjakovėn pėrmes qytezės sė Deēanit. Nė kėtė qytezė gjendet njė monument i rėndėsishėm historik. ėshtė kjo kisha ortodokse shqiptare - bizantine e punuar nga mjeshtri i Kotorit qė d.m.th. se edhe stili i punimit tė saj i ngjan mjaft bazilikave bregdetare apo thėnė mė mirė, disi i ngjanė faltoreve tė stilit romanik bregdetarė. Mė tutje nga Gjakova rruga dėrgon nė Prizren e Shkup apo Tetovė, ose nė Kukės e Tiranė. Me tren nga Peja gjegjėsisht Klina, mund tė shetitet tėrė Dukagjini perėndimorė gjerė nė Prizren. Kjo vijė hekurudhore gjarpėron pothuajse paralel me rrjedhėn e Drinit tė Bardhė. Nė rrugėn Pejė - Mitrovicė, jo largė qytetit, gjendet burimi termal i njohur qysh nga koha antike - romake. Aty sot gjendet hoteli "Onix" me qendrėn rehabilituese rekreative. Gjatė tėrė vitit kėtu vijnė vizitorė tė shumtė tė tė gjitha moshave.

Vet qyteti ėshtė mjaft tėrheqės. Aty mund tė hasni nė laryshi kulturash. Gjatė shėtitjeve, mund tė hasni nė banorė shqiptarė qė pėrbėjnė 85% tė strukturės; nė serb, malazez, boshnjak, etj qė pėrbėjnė 15% tė strukturės sė qytetit. Qyteti me rrethinė banohet me afėr 130.000 banorė, ndėrsa vetėm qytetin e banojnė afėr 75.000 banorė. Me interes historik pėr qytetin e Pejės dhe interesante pėr vizituesit e huaj janė artefaktet e kohės antike siē janė stelat me mbishkrime tė shkapėrderdhura nėpėr qytet si dhe gėrmadhat e qytetit antik. Karakteristikė me vlerė historike pėr qytetin e Pejės janė kullat e vjetra shqiptare nė tė cilat janė tė ngėrthyera pothuajse tė gjitha epokat historike tė kėsaj ane. Disa nga ato janė tė kohės mesjetare. Prej numrit jo tė vogėl tė tyre nė qytet por edhe nė rrethinė e nė tėrė Dukagjinin verior, po veēojmė kėto: kullėn e Begut, kullėn e Pashės, kullat e Sheremetajve, kulla e Ministerit etj.

Si monument historik i mesjetės preferohet tė vizitohet kisha ortodokse e kohės sė krishterizmit tė hershėm. ėshtė interesant tė theksohet se me shekuj tė tėrė kėtė kishė e ruanin rugovasit qė e adhurojnė Shėn Kollin. Me ardhjen e Perandorisė Osmane, kjo kishė shqiptare - bizantine u aneksua definitivisht nga Kisha shizmaike serbe e cila me vete solli liturgjinė kishtare tė sllavishtės sė vjetėr. Qė nga aneksimi i Kosovės nga Serbia 1918, 1945, nė zhargonin politik - administrativ - shkencorė - shkollorė kjo kishė quhet "Patrikana e Pejės". Po theksojmė kėtu se kisha nė fjalė u ngrit nė nivelin e Patrikanės vetėm nė gjysmėn e parė tė shek. XIV.

Kisha katolike si ndėrtesė ėshtė e kohės sė re (1928) dhe nė tė janė bėrė ndėrhyrje tė cilat ia humbėn pamjen origjinale duke ia ēvlerėsuar karakteristikat arkitektonike. Si famulli kisha e Shėn Katarinės ekziston qė nga Koncili i I-rė i Arbėrit (1703) i udhėhequr nga Papa Klement Albanezi. Kjo kronologji nuk dėshmon pėr paraqitjen e krishterizmit perėndimorė sepse ai ėshtė shumė mė hershėm nė kėto anė. Ndėrtesat sakrale katolike si dhe famullitė para kėsaj tė sotmės kanė lėvizur tė detyruara nga dhuna shizmatike e mė vonė ajo osmane.

Tė kohės osmane janė ndėrtesat publike "Hamami" dhe "Qarshi xhamija" (Bajrakli xhamija), qė gjenden nė zemėr tė qytetit e qė janė ndėrtime reprezentative tė kėsaj periudhe historike. Shumė interesante dhe tėrheqėse pėr ēdo vizitues tė huaj ėshtė "Qarshia e gjatė" me dyqanet karakteristike orientale qė kohėve tė fundit filluan ta humbin atė sharmin tėrheqės dhe origjinalitetin orientalo-ballkanik me premisa tė shumta tė kombėtarės. Aty ende mund tė hasni nė shitore origjinale tė artizanateve tė ndryshme duke filluar nga qeleshgjinjtė, zgjunjagjinjtė, rrobaqepėsit e ndryshėm, leshėnurėsit, punuesit e sexhadeve, saraqėt, kėpucėtarėt, orėndreqėsit, argjentarėt e mirėfilltė etj. Pjesa mė e ruajtur e "Qarshisė sė gjatė" ėshtė pjesa e saj e quajtur "rrethishtja" (okoli) nė mes tė cilės gjendet fontana e vjetėr rreth tė cilit janė tė rradhitura dyqanet: briskaxhiu, dy saraq rradhazi, rrojtorja, butiku oriental, ombrellėndreqėsi, lėkurėpunuesi, qebapqiu dhe njė minikafeteri. Pėr tė pushuar nė qytet mund tė ndaleni nė disa hotele. Mund tė vendoseni nė Hotel Metohi, qė gjendet nė qendėr tė qytetit. Mu nė qendėr gjendet edhe Hotel Korzo por momentalisht nuk ėshtė nė funksion. Nė qoftė se preferoni tė largoheni nga zhurma mund tė vendoseni nė Hotel Karagaē apo nė kampin aty afėr qė janė nė periferi afėr Parkut tė Madh tė qytetit. Pranė stacionit tė trenit gjendet Hotel Dypon, hotel ky privat qė mund tė themi se ėshtė solid nė tė gjitha shėrbimet.

Kohėve tė fundit bazė e ekonomisė sė qytetit ėshtė tregtia individuale e ish punėtorėve tė kombinateve e fabrikave tė shkatėrruara tė qytetit. Pas shkatėrrimit total tė ekonomisė sė Kosovės pėr shkaqė tash mė tė njohura, u desht tė formohen disa mini fabrika private pėrmes "ligjit pėr privatizim". Kėshtu nė Pejė funksionojnė minifabrikat si: Fabrika e detergjenteve tė ndryshme "Albi", fabrika e shpuzės "Devolli", fabrika e orendive nga druri "Gacaferri". Pėrpos kėtyre, funksionojnė edhe mjaft punėtori qė punojnė orendi, dyer, dritare etj. Vlenė tė pėrmendet minifabrika e xhamave "Gacaferri" qė ėshtė e pajisur me mjete moderne pėr pėrpunimin dhe dizajnimin e xhamit. Me sukses punojnė edhe ndėrmarje tė ndryshme private qė merren me biznese tė ndryshme si: "Dukagjini" nė kuadėr tė sė cilės funksionon shtypshkronja e nivelit mė tė lartė nė Kosovė. Theksojmė kėtu se nė kuadėr tė ndėrmarrjes private "Dukagjini" funksionon edhe shtėpia botuese tashmė e njohur edhe pėr publikun e huaj, "Fryma". Ndėrmarrje tjetėr e sukseshme ėshtė "Miranda" e cila pėrpos bizneseve tjera merret me projekte ndėrtimore. Njė nga ato ėshtė objekti i qendrės tregtare "Unaza" i realizuar mu nė "Qarshinė e Gjatė" i cili pėr kushtet e kėtushme paraqet objekt reprezentativ me zgjedhje tė qėlluara arkitektonike.

Bazė e ekonomisė sė qytetit tė Pejės ishin fabrikat dhe kombinatet tė cilat tė shumtėn e rasteve bankrotuan por edhe u shiten si objekte, pėr tu shėndruar nė depo tė profiterėve tė ndryshėm qė keqpėrdorėn gjendjen nėn pushtetin e dhunshėm tė instaluar nė tėrė Kosovėn. Makinat e kėtyre fabrikave u shitėn nėpėr punėtori mė tė vogla apo u shitėn si hekur nė shkritore, siē ėshtė ajo e Nikshiqit nė Mal tė Zi. Tė tilla ishin dhe janė: Kombinati i lėkurė-kėpucėve dhe peliqeve, Kombinati i Drurit, Kombinati Industrial Bujqėsorė ku funksiononin: Fabrika e Shqerit, Fabrika e Maltit, Fabrika e Maltit, Fabrika e Birrės e cila ende funksionon, Energjetika, dhe Ferma; pastaj Fabrika e auto-pjesėve "Ramiz Sadiku", Fabrika e Biēokletave "Unis", Fabrika e baterive (akumulatorėve) "Trepēa" etj. Tė gjitha kėto sot nuk ekzistojnė, ndėrsa punėtorėt e tyre janė tė detyruar tė sigurojnė kafshatėn pėr vete dhe familjet e tyre nė mėnyra tė ndryshme.

Karakteristikė e pėrgjithshme e pozitės sė Pejės ėshtė se ajo shtrihet nė shkajin veri-perėndimorė tė luginės sė pleshme tė Dukagjinit, para grykės pitoreske, nėn shpatat e Alpeve shqiptare (Albanian Alps). Ky emėr ėshtė regjistruar edhe nė "Gjeografinė" e Ptolemeut. Nė rrjedhjen e epėrme tė Bistricės (Lumbardhit) ėshtė njė tėrėsi e vogėl morfologjike Rugova e gjatė 20Km. Vetitė klimatike tė Dukagjinit, pra edhe tė Pejes, karakterizohen me klimė tė mesme kontinentale tė modifikuara, me komponente tė klimės mesdhetare. Pozita gjeografike shumė e volitshme si dhe vetitė e relievit dhe tė klimės, kanė kushtėzuar popullizimin e hershėm tė saj.

Dardanėt, fis Ilir, kanė qenė banorė tė kėtyre teritoreve qysh nga fillimi i indo-evropizmit tė gadishullit ballkanik. Dardanėt janė formuar si kombėsi sipas E. Qabej, para shek XII p.e.s kur Dardanėt i gjejmė nė Anadolli dhe kur kėta i ndeshim nė mbishkrimet e Egjiptit nė mesin e emrave tė popujve tė detit (drdnj). Kur bėhet fjalė pėr treven e Dardanisė nė tė cilėn pėrfshihet edhe Peja, Dardanėt sipas studiueses F.Papazoolu trajtohen nė suazat e fiseve tė Ballkanit qendror nė kohėn para romake. Dardanėt pėrmenden si luftėtar tė fortė, xehtar shumė tė mirė, blegtorė dhe tregtar tė njohur. Dardanėt ishin fisi mė i madh Ilir qė u vue nė krye tė mbretėrisė Dardane, nė Ballkanin qendror, kryesisht nė Kosovė.

Sė bashku me disa qytete tė Kosovės Peja zėnė njė vend tė posaqėm pėrkah rėndėsia historike, kulturore, ekonomike si dhe pėrkah shtrirja dhe ambienti i saj specifik. Nė tė kondenzohen rrjedhat e disa epokave historike dhe nėpėrmjet kultures materiale dhe shpirtėrore manifestohen proēeset e ndryshme shoqėrore, ekonomike, regjionale, etnike, kulturore, sociale dhe politike. Duke filluar prej kohės antike Peja pėrmendet si lokalitet i rėndėsishėm, karakteristikė pėr kėtė Deēani ėshtė vendbanimi antik i Pejes. Areali i qytetit tė Pejės nė kohėn antike gjendej nė pjesėn lindore tė qytetit, qė populli me qindra vjetė e quanė "Gradinė". Nga pikėpamja etnike qyteti i Pejės ėshtė i banuar me popullsi autoktone Dardane e cila pėrbėnte pjesėn dėrmuese tė banorėve me kulturė, gjuhė, traditė dhe zakone tė lashta.

Zhvillimi urban i Pejės ka kaluar nėpėr periudha tė ndryshme historike, duke filluar nga kohėt mė tė hershme gjė qė dėshmohet nga trajtat e thirrjeve. Nė literaturen e deritanishme nė lidhje me emėrtimin e Pejės ekzistojnė disa periudha tė emėrtimeve, ajo antike dhe ajo e mėvonshme. Emėrtimin Siparantum e gjejmė te Ptolemeu (87-150) nė veprėn e tij "Gheographia" qė e mbėshtesin edhe shumė historian, arkeolog, gjeograf, publicist etj. Siparantumi sipas burimeve arkeologjike-antike ishte nė rang tė "Muniupiumit", (qytetit) pėr ndryshe lokaliteti i dytė me rėndėsi nė teritorin e Kosovės pas Ulpianės. Procopi Caesariensis historian i bizantit (v. 565) jep pėrshkrime pėr lokalitetin e shėnuar si Pentza qė zėvendėsoi emėrtimin si Siparantum e qė mė vonė merr trajtėn Pek-Pekia-Peja. Teritori i Pejės ka qenė gjatė historiatit tė vetė sė pari pjesė e Dardanisė Ilire, pastaj nė kuadėr tė Romės, Bizantit (Campus Dardanci) nė mesjetė tė Sėrbisė, e mė vonė tė Perandorisė Turke. Vendbanimi antik i Pejės pėrjetoi pėrtrirjen e saj gjatė kohės sė Dioklecianit, kur u shtua nė njė mase tė konsiderueshme procesi i romantizmit. Pėr historinė antike tė Pejės rėndėsi tė madhe ka pasur vendbanimi antik nė lokalitetin "Gradina" qė padyshim paraqet vazhdimsinė e vendbanimit tė mėparshėm Dardan, qė ka vazhduar tė ekzistoj edhe gjatė shekujve tė parė tė sundimit Romak.

Kur ėshtė fjala pėr termin Gradinė-a kjo ėshtė thirrje e pastėr Ilire qė ka gjetur pėrhapje tė gjėrė ndėr gjuhėt Latine, Gjermane dhe Sllave. Veē materialit epigrafik nė kėtė vendbanim ėshtė zbuluar edhe njė numėr objektesh arkeologjike qė na shtyjnė tė konstatojmė se kėtu duhet tė ketė qenė njė qendėr administrative municipiale e tėrr Rrafshit tė Dugagjinit. Nė qendren e kėtij materiali mė sė shumti nė mėnyrė reprezentative janė monumentet mbivarore-stelat, e tė ashtuquajturit tip Dardan.

Onomastika Ilire nė Dardani ka qenė autoktone dhe jo e marrė nga jashtė, ēka dėshmojnė edhe emrat dhe mbiemrat e gravuruar nė stelat e zbuluara nė treven e Pejės qė drejtpėrsėdrejti dėshmojnė praninė dhe kontinuitetin e popullsisė sė trungut Ilir. Ndėr dukuritė mė tė rėndėsishme qė shoqėron kthimin nė mesjetė ishtė pėrhapja e krishtėrimit. Krishtėrimi hodhi rrėnjė nė treven e Dardanisė qysh nė shekujt e parė tė erės sonė. Pas ndarjes sė perandorisė Romake nė dy pjesė Peja hyri nė tėrėsi nė kuadrin e perandorisė Bizantine (shek. VI) nė kohėn e perandorit Justinian. Nė fillim tė shekullit VII nė aleancė me Avarėt depėrtojnė nė kėto vise edhe sllavėt. Me rastin e vendosjes sė tyre nė kėtė rajon, sllavėt gjetėn banorėt e hershėm - Dardanėt e Romanizuar dhe tė krishterizuar. Dardania si provincė ekzistoi deri rreth shek. IX kur dhe u shkatrua si pasojė e humbjes sė pjesėve veri-perėndimore prej rashkanėve. Pėr Pejėn nė feudalizmin e hershėm (shek. V-XI) nuk kemi shumė tė dhėna tė shkruara dhe materiale Pėr fazen e feudalizmit tė hershėm kemi tė dhėna se nė Pejė po nė kėtė kohė shfaqet prodhimtaria intensive agrare sė bashku me blegtorinė nė viset e saja malore. Qyteti nė shek. IX organizohej nė tema (organizim administrativ) dhe ka tė ngjarė qė edhe qyteti i Pejės tė jetė i organizuar nė teme. Nė Perandorinė e Bizantit organizimi kishtarė shtrihej mbi organizimin administrativ i cili bazohej nė qytetin, prandaj edhe selia e peshkopeve pėrputhej me konceptin qytet. Gjatė shekujve XI dhe XII, trojet e Kosovės ishin arenė konfliktesh ndėrmjet ushtrisė Bizantine dhe asaj Sėrbe. I biri i Stefan Nemanjės, Stevan Prvovenganin (1190-1228) pėrfundimisht futi ne dorė tė gjitha trojet e Kosovės. Bizanti e njohu zyrtarisht shtetin Sėrb. Gjatė sundimit sėrb kisha ortodokse sėrbe bėri ndikim mbi popullsinė shqiptare qė ajo tė merrte antroponomi tė provincės sllave dhe i ndrroi ose i pėrshtati toponimet shqipe ose jo sllave.

Ajo ēdo gjė qė ka qenė e fesė ortodokse, e ka konsideruar sėrbe. Tė dhėnat e dokumenteve kishtare sėrbe tė mesjetės (krisobulat e Deēanit) dėshmojnė qė para formimit tė kishės sėrbe nė Kosovė, kishte kisha greko-latine e Bizantine, qė me kohė sėrbėt, pėrvetėsuan dhe filluan tė sundojnė pėrmes tyre popullsinė shqiptare. Peja si qytet pėrmendet qė nga viti 1202, gjatė periudhės sė feudalizmit tė zhvilluar, kurse nė kartėn e Stevan Prvovenēanit (rreth vitit 1215) pėrmendet si fshat nė rrafshin e Hvosnos. Kah fundi i shek. XIII pėrmendet si "Pek" dhe "Pek arhiepiskupova". Nė shek. XIV Peja pėrmendet nga Raguzanėt dhe Kotorasėt qė shkonin pėr tė tregėtuar nė Pejė "In Pecho", kurse nė vitin 1378 pėrmendet karvani "In novam montem Pech et Prisrenu". Tė dhėnat historike rreshtojnė se Peja me rrethinė pas betejės sė Kosovės 1389 e deri me 1462 administrohet njėherė nga Balshajt e pastaj nga Dukagjinėt. Qė Balshajt ishin shqipėtar dėshmojnė si bashkohėsi Konstatin filozofi ashtu edhe shumė burime tjera.

Pas betejės sė Kosovės (1389) filloi depėrtimi Turk nė Ballkan. Peja deri mė 1462 qeverisej nga Leka III Dukagjini i cili ishte lasak i Sulltanit dhe kishte marrė pjesė edhe nė betejėn e Kosovės tė pushtuar nė kohėn e Sulltan Mehmetit II, tė vitit 26. IX. 1462 me ē'rast u formua Sanxhaku i Dukagjinit. Me vendosjen dhe pėrforcimin e administratės sė re shtetėrore tė pushtuesit Osman, ndėr tė tjerat me shkatėrimin pėrfundimtarė tė aparatit shtetėror qė ka qenė nė dorė tė klasės feudale sėrbe dhe tė pozitės mbizotėruese tė saj, vėrehet nga fundi i shek. XVI pakėzimi i emrave sllavė tė huajtura nga popullsia shqiptare veēanėrisht ajo ortodokse, shtimi i emrave shqip dhe atyre islamik krahas pėrhapjes sė fesė islame. Kisha ortodokse serbe e cila pranoj vasalitetin e Sulltanit, pėrpiqej nė ēdo mėnyrė t'i sėrbijonte shqiptarėt ortodoks, dhe ti ortodoksoi shqiptarėt katolik.
« Last Edit: September 07, 2010, 12:19:01 PM by Beni »

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1484
    • http://www.peja1.com
RE: PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« Reply #3 on: January 14, 2010, 10:02:40 AM »
PEJA NE MESJETEN E HERSHME
Deri nė mesin e shek. XV elementi ortodoks ka patur mbizotėrim, por jo edhe elementi etnik serb. Kėshtu deri sa antroponomia e banorėve tė Pejės nė fund tė shek XV ishte kryesisht e krishterė nė pjesė mė tė madhe tė fesė ortodokse, nė gjysmėn e dytė tė shek. XVI Peja numėron 142 shtėpi tė kontensionit islam dhe vetėm 15 shtėpi tė pėrkatėsisė fetare tė krishterėve. Islamizmi i popullsisė sė Pejės ishte njė goditje e rėndė pėr pozitat e kishės ortodokse serbe, pasi qė popullsia e Pejės ku e kishte selinė administrative kjo kishė, ishte islamizuar plotėsisht. Islamizmi u pėrqafua prej njė pjese tė aristrokracisė shqiptare pėr tė ruajtur privilegjet e veta klasore. Mahmut Pash Dukagjini me tė bėrė musliman ishte emėruar pėr Sanxhakbe tė Sanxhakut tė Dukagjinit, prej tė cilit edhe u krijua dega e re e Dukagjinasve musliman me emrin Mahmut Begollajt e Pejės.

Mahmut Begollajt ishin sundimtar tė Pejės, tė Sanxhakut, tė Dukagjinit e pėrkatėsisht edhe Sanxhakut tė Shkodrės, gjat shekujve XV dhe XVI. Gjatė shekujve XVII Peja vazhdimish zhvillohejt dhe duke i krahasuar me gjendjen e njė shekulli mė parė, qyteti i Pejės u rrit me 600 shtėpi dhe 130 fshatra, dhe pėrjetoi njė zhillim tė hovshėm tė zejtarisė dhe tė tregtisė. Shėnime tjera pėr Pejėn nė kėtė kohė na japin Ezlla ēezebiu nė vitin 1612, pastaj Melatorėt (Misionarėt) katolik duke filluar nga Muharem Bici (1610), Pjetėr Mazreku (1623), Haxhi Kallfa 1648, Gjon Bogdani (1680), M. V. Coronelli (1688), Raguzani Pjer Duoda nga viti 1690 etj. Gjatė shek. XVII ndodhėn edhe trazirat dhe luftėrat austro-osmane qė e pėrfshinė edhe territorin e Pejės (1683-1690). Shekulli XVIII shėnon periudhėn e krizės sė ekonomisė feudale dhe anarkinė feudale qė plasi edhe nė Sanxhakun e Shkodrės ku bėnte pjesė qyteti i Pejės. Kėtė kohė e karakterizon lufta midis Begollajve tė Pejės, ēaushollajve dhe Bushatlijve pėr sundimin e Shkodrės qė vazhdoi gati gjysmė shekulli. Epidemia e kolerės e vitit 1782-1784 qė pėrfshiu Pejėn solli shumė viktima. Nė shekullin XIX gjatė kohės sė reformave tė Mahmutit II (1808-1839) qytetet e Kosovės patėn tronditje tė mėdha pasojat e tė cilave do tė vazhdojnė edhe nė qytetin e Pejės. Nė Pejė kundėr reformave ishte Asllan Pasha, Mahmut Begolli qė ishte mytesarif i Sanxhakut tė Dukagjinit. Asllan Pasha kundėrshtonte vėllaun e vetė Abdyl Rezak Pashėn i cili ishte pėr reforma tė Stambollit. Nė fillim tė vitit 1835 morri zjarrė kryengritja e pėrgjithshme qė pėrfshinė edhe Pejėn. Turqit ia dolėn nė krye tė shtypin kryengritjen dhe njėherit tė thyejnė rezistencėn e Asllan Pashės tė cilin e internuan, dhe ia konfiskuan pasurinė, nė kėtė situatė pushtuesi turk hyri nė periudhėn e Tanzimatit dhe reformave. Nė kėtė kohė qyteti i Pejės numėrontė 12.977 banorė dhe 193 fshatra kurse pazari i qytetit (ēarshia) kishte 550 dyqane tė regjistruara.

Po nė kėtė kohė qyteti i Pejės kishte hyrė nė rrugėn e njė zhvillimi tė dukshėm shoqėroro-ekonomik. Krijimi i njė rrjeti tė gjėrė dyqanesh e punimesh, marrėdhėniet ekonomike me botėn e jashtme e kishin kthyer qytetin nė njė qendėr tė rėndėsishme. Qyteti i Pejės nė kėtė kohė ishte njė nga qytetet mė tė pasura tė Rrafshit tė Dukagjinit.
Nga pikėpamja etnike qyteti i Pejės ishte i banuar me popullsi shqiptare e cila pėrbėnte pjesėn dėrmuese tė banorėve tė saj me kulturė, gjuhė, traditė dhe zakone tė veta tė lashta. Nė Pejė nė pallatin e Ismet Pashės dukej edhe bibloteka turko-franqeze prej vitit 1836. Peja mė 1881-1912 bėhet qendėr e sanxhakut tė Pejės, kurse mytesarif u emrua Ali Pashė Gucia. Nė kėtė kohė dokumentet e shumėta tregonin shkallėn e organizimit tė lėvizjes kombtare shqiptare nė periudhėn e Lidhjes Shqipe tė Prizrenit nė qytetin e Pejės. Historia e Pejės nė fund tė shek. XIX ėshtė i lidhur ngusht me mbajtjen e kuvendit tė Pejės. Duke qenė sė rreziku i copėtimit tė tokave shqiptare po rritej dhe kėrkesa pėr autonomi nuk po merreshin parasysh, rrethet patriotike shqiptare shtruan si detyrė krijimin e njė organizate tė re, qė tė vihej nė krye tė Lėvizjes Kombėtare.

Nė krye tė lėvizjes u vu Haxhi Zeka, njė nga udhėheqėsit mė tė shquar tė Lėvizjes Kombėtare nė Vilajetin e Kosovės dhe nė mbarė Shqipėrinė. Pėr kėtė qėllim nė vitin 1899 nė Pejė u mblodhė njė kuvend ku morėn pjesė delegatė nga gjithė Kosova. Kuvendi formoi njė Besėlidhje, qė u quajtė "Besa-Besė" ose Lidhja e Pejės. Besėlidhja e re udhėheqej nga atdhetari Haxhi Zeka. Lidhja e Pejės i kėrkoi Sulltanit qė tokat shqiptare tė drejtoheshin nga shqiptarėt, dhe nė shkolla e nė zyra tė flitej gjuha shqipe. Perandoria Osmane e frikėsuar dėrgoi ushtri tė mėdha dhe e shpėrndau Lidhjen e Pejės, me ērast vrau edhe shumė patriotė shqiptar, midis tyre edhe udhėheqėsin Haxhi Zeka me 1902. Pėrpjekjet e popullit shqiptarė pėr ēlirim vazhduan edhe mė vonė. Nė kėto rrethana qyteti i Pejės pas luftėrave Ballkanike u pushtua nga Sėrbia dhe Mali i Zi me ērast populli shqiptarė iu nėnshtrua gjenocidit, shkombėtarizimit dhe asimilimit. Mė 1913 nė rrethinat e Pejės dhe tė Gjakovės u pushkatuan 400 banorė qė refuzuan tė ndrojnė fenė e tyre Myslimane ose Katolike dhe kombėsin e tyre shqiptare. Shumė prej kėtyre nuk pranuan tė ndronin fenė, kėshtu qė nė mėnyrė mė tragjike e humbnin jetėn mbi stufėn e skuqur. Peja ka qenė gjithmonė njė ndėr rrugė-kryqet e Ballkanit dhe teritor jashtėzakonisht i rėndėsishėm i tranzitit. Si nė kohėn Iliro-Romake, ashtu edhe nė mesjetė dhe pas ardhjes sė Turqve nė teritorin e Pejės u gėrshėtuan shumė rrugė me rėndėsi tė madhe tregtare dhe strategjike. Peja ka qenė e lidhur nėpėrmjet komunikacioneve mė tė vogla me tė gjitha vendbanime tė mėdha. Nėpėr rrugė qarkullonin kurirėt romakė qė mbanin ndėrlidhjen (cursus publicus). Kanė marrė parasysh faktin qė Peja gjatė periudhės mesjetare ishte njė ndėr trevat mė tė pasura, andaj republika e Raguzes, komuna e Kotorit si dhe komunat tjera bregdetare tė Adriatikut u interesuan shumė herėt pėr kėtė mjedis. Me ardhjen e Turqėve nė Ballkan bėhen ndryshime tė mėdha politike.

Peja nė kėtė kohė lidhej me viset mė tė larta tė Perandorisė Otomane. Pasi qė nėpėr tė kalonin shumė rrugė tradicionale. Nė saje tė pozites sė pėrshtatshme gjeografike dhe elementeve tė bazės natyrore, si dhe nė bazė tė hulumtimeve arkeologjike qė janė bėrė deri mė tash, mund tė konkludohet qė duke filluar nga koha antike Peja pėrmendet si lokalitet i rėndėsishėm nė udhėkryq, gjė qė ndikoi nė zhvillimin e vetė qytetit, zejtarisė dhe tregtisė me viset e afėrta dhe tė largėta tė lindjes dhe tė perendimit. Kjo gjė mund tė shpjegohet, para se gjithash me fqinjėsinė e drejtpėrdrejtė me botėn greke nė jug dhe me Raguzen dhe Kotorin nė perėndim. Zejtaria nė Pejė ka zėnė tė zhvillohet qė nga periudha antike dhe ajo u transformua varėsisht nga shkalla e zhvillimit ekonomiko- shoqėror. Duke u bazuar nė zbulimet arkeologjike nė trevėn e Pejės, treva e Pejės ėshtė shumė e rėndėsishme pėr studimin e zejtarisė qė nga kohėt mė tė hershme. Nė bazė tė materialit arkeologjik tė zbuluar nė Pejė si: fibula, unaza, ēafore, gjilpėra, bylyzykė, dish saltalone dhe pafta prej argjendi, si dhe shtiza, shpata, thika, enė, monedha, helmeta prej bronzi etj.

Mund tė konkludohet qė nga kjo kohė fillon jeta e zhvilluar ekonomike dhe zanafillet e para tė zejeve. Shfaqjen e zejtarisė e ka shkaktuar fakti se ajo pėrfaqėsonte njėrėn nga degėt e ekonomisė tė popullsisė parahistorike Dardane. Nė mbėshtetje tė burimeve Raguzane mund tė konkludohet se gjatė periudhės mesjetare nė Pejė zejtaria ishte degė e rėndėsishme dhe intensive e ekonomisė. Sipas regjistrimit kadastral tė vitit 1582 nė qytetin e Pejės ushtroheshin gjithsej 56 zeje. Elementi zejtaro tregtar pėrbėnte shtresėn kryesore qytetare, ku pėrfshinte 43% tė popullsisė. Zejtaria nė Pejė arriti kulmin e zhvillimit, sidomos nė shekujt XVII dhe XIX. Prodhime me vlerė artistike nė kėtė kohė kanė dhėnė veēanarisht: argjentarėt, ipekgjinjėt, saraēėt, terzinjt, qeleshpunuesit etj. Sipas A. Buese, J. Millerit, Qarrshia e Pejės ka pasur nė vitin 1838 mbi 960 dyqane zejtare.

Burimet e kohės tregojnė se gjendja e arsimit lidhej ngusht me zhvillimin e qytetit nga ēdo pikėpamje, pėrgaditja arsimore e qytetarėve tė Pejės nė tė kaluarėn zhvillohej nėn kujdesinė e institucioneve tė ndryshme fetare. Nė institucionet fetare katolike dhe intitucionet fetare Muhamedane. Institucionet fetare me ndihmėn e tregtarėve tė pasur ngriten edhe shkollat e para fetare tė krijuara pėr nevojat e kulturės. Hapjen e shkollave shqipe qeveria turke e luftoi me tė gjitha mjetet. Prandaj, lufta pėr arsim dhe kulturė kombėtare u zhvillua nė kushte shumė tė vėshtira. Gjatė kėsaj periudhe, Turqia kombin shqiptar e kishte mohuar duke shėnuar nė deftere si turq. Mohimi i qenies sė kombit shqiptar ka sjellė nė vetė mos lejimin e hapjes sė shkollės shqipe. Pėrhapjet e para tė arsimit ilegal nė Pejė nė gjuhėn shqipe u bėnė nė Mejtepin e Hamam Xhamisė tė rindertuar nga Haxhi Zeka nė vitet 1870-1880. Pas luftės sė parė botėrore me 1915 nė Pejė u hapen disa shkolla shqipe. Hapjen e kėtyre shkollave nė Pejė dhe nė vendet tjera nė zonėn e okupimit Austro-Hungarez po duke parė nė njė anė si ruzultat i aspiratave politike tė monarkisė Austro- Hungareze tė popullit shqiptar pėr t'u shkolluar nė gjuhėn amtare.

Peja paraqet njė burim tė begatshėm tė trashigimisė materiale dhe shpirtėrore tė periudhave tė ndryshme, tė cilat veēohen pėr nga vlerat, cilėsitė, karakteristikat, rėndėsia historike etj. Zbulimet arkeologjike nė arealin e Pejės, tregojnė se nė kėtė hapėsirė ėshtė i pranishėm procesi i organizuar, jetės urbane, qysh nga kohėrat mė tė gjėra. Urbanizmi arriti shkallėn mė tė lartė gjatė kohės sė Diokleunit. ėshtė interesant tė pėrcillet ndėrimi i influencave tė ndryshme etno kulturale nė vendbanimin e Pejės, prej godinave Dardane, romake, bizantine, sllave, dhe turko-orientale.
Kėshtu, me tė gjitha vlerat kulturore popullore shqiptare (arkitektura, skulptura, doket dhe zakonet dardane) tė trashėguara nga antika, bizanti, madje edhe mesjeta, qė e gjetėn Osmanėt, kohė pas kohe e plotėsuan me ndėrtime tė reja.

Ardhja e turqve solli njė influencė shumė tė fortė tė kulturės osmane-islame nė jetėn shpirtėrore dhe kulturėn materiale tė kėsaj treve. Nė kėtė pikėpamje janė karakteristike: kompleksi i patrikanės sė Pejės, kullat e shekujve XII-XIX, sarajet e Pejės, xhamitė, teqet, mesxhidet, varrezat, tyrbet, mullinjtė, hanet, sahatkullat, urat, shadėrvanet, krojet publike (ēesmet), kainaket, hamamet (banjot publike) etj. Nė fund, qėllimi i tyre ishte qė ky punim tė paraqet zhvillimin historik, gjeografik, arkitektonik, religjioz, edukativo-arsimor, entno-kulturor tė Pejės duke u nisur nga prehistoria e qytetit e deri nė mbarim tė luftės sė parė botėrore (1914).

Tė flasėsh pėr Pejėn dhe zejatrin pejane, mesiguri se duhet kohė por edhe material qė gjithmon duhet tubuat. Prandaj, kushdo qė flet dhe shkruan, ėshtė e pamundur tė jetė komplet dhe tė mos lėshoj diēka pa theksuar. Ėshtė gjyna(mekat) tė lėshosh ēdo detal, por fatkeqėsisht ka edhe mungesa nė aspektin e kompletimit tė tė dhėnave dhe materialit mbi Pejėn. Monedhat e gjetuar nė gėrmadhat e vendit tė quajtur Gradinė ose Ara e Turjakėve, tani ku ėshtė Fabrika e baterive industriale, tė cilat janė tė kohės sė Justinianit, tregojnė se Peja ka qenė vendbanim i qytetėruar qė nga kohėt e hershme. Kjo ėshtė pėrgjigjja nė pytjen se Peja si qendėr e civilizimit e edhe si qendėr tregtare daton qė nga kohėt e hershme. Arsye tjetėr ėshtė se Peja ka njė pozitė shumė tė pėrshtatshme gjeostrategjike, se ajo gjendet nė veriperėndim tė Rrafshit tė Dukagjinit, qė nga veriu lidhet me Sanxhakun pėrmes Qafės sė Zhlebit ose tė Padalishtes me Tutinin, Sjenicėn dhe Rozhajėn. Ndėrkaq, nga perėndimi, pėrmes Grykės sė Rugovės lidhet me Qafėn e Ēakorrit, respektivisht me Qafėn e Diellit, me Plavė, Guci e nėpėrmjet kėsaj treve me Lugun e Pejės me Malėsi tė Shqipėrisė qė ēon pėr nė Shkoder.

Gjatė ndėrtimit tė Hotelit "Oniks" nė Banjė tė Pejės, vlen tė pėrmendet se janė gjetur dy varreza, nė tė cilat janė zbuluar gjėra prej argjendit dhe qelibari, qė tregon se kėtu ka ekzistuar njė qendėr tregtare dhe banjė shėruese, ku kanė ardhur tregtarė tė mėdhenj.
Ndėrsa, nė lindje tė qytetit, kah vendbanimi i Zahaqit, nėn varrezat e qytetarėve tė fesė Islame janė gjetur varrezat e latinėve (katolikėve).
Pėr kėtė arsye edhe kjo pjesė quhet Varrezat e latinėve, gjė qė edhe kjo e dhėnė tregon pėr lashtėsinė e Pejės dhe zhvillimit tė zejtarisė nė kėtė pjesė tė Kosovės. Kėtė e begaton edhe argumenti tjetėr: nė pjesėn e Lagjes sė Kapeshnicės, respektivisht nė pjesėn e sipėrme tė kėtij lokaliteti, nė vendin e quajtur "Guri Tangall" dikur kanė qenė varrezat shqiptare tė konfesionit katolik, qė edhe sot e kėsaj dite bregu mbi kėtė vend quhet Bregu i varreve. Tė gjitha kėto tė bindin se Peja ka qenė qytet i vjetėr dhe me zejtari tė zhvilluar. Pra, qyteti i lashtė i Pejės, respektivishtė qyteti mė i vjetėr i Kosovės me njė qytetėrim tė lartė ilir,romak dhe mesjetar, deri nė fund tė shekullit XVII, shtrihej nė anėn e majtė buzė lumit LumėBardhė, nė Fushėn e Pejės e cila quhet edhe Gradinė. Kalaja e Pejės e cila gjendet nė fund nė fund tė Pejės sė sotme, e qė u shkatrua pa kurrfarė pėrgjjegjėsie para disa vjetėsh, deri nė fund tė shkullit XVII ishte nė krye tė Pejės.

Nė atė kohė, pėr shkak tė luftėrave austriako-osmane dhe pėr shkak tė epidemisė se murtajės u shkatėrruan qytetet e Kosovės, ekonomia e saj ra shumė, kurse 2/3 e popullsisė u zhdukėn. Prej asaj kohe qyteti i Pejės filloi tė shtrihej kah Gryka e Rugovės, kurse qyteti i lashtė, qė shtrihej nė rrafshinė, mbeti gėrmadhė dhe u shndėrrua nė fushė-tokė buke.
Peja nė atė kohė, respektivisht nė shekullin e XVIII kishte afėr 50 dyqane tabakėsh, qė mjaft tregon pėr peshėn e kėsaj zejeje dhe pėr zhvillimin e zejeve tjera mė vonė qė janė hallkė e kėsaj tė parės. Se sa tregon edhe datat, gjegjėsisht vitet kur edhe janė djegur pazaret e kėtij qyteti. Pazari i Pejės ėshtė djegur mė 1851, 1863, dhe 1881. Po ashtu edhe nė vitin 1936 zhduken nė flakėn e zjarrit shumė dyqane zejtarėsh, kurse nė kohėn e Luftės sė II botėrore-me 1943 janė djegur dyqanet pėrreth Shadėrvanit sė bashku me xhaminė qė kėtu kthenin zejtarėt pėr ti'u lutur Zotit. Edhe tani nė luftėn e fundit qė pėrjetoj Kosova, pra nė luftėn e pranverės sė pėrgjakshme u dogjė dhe u rrafshua me tokė Qarshi e Gjatė, njė bazė e zejtaris Pejane, Qendra Zejtare dhe shumė dyqane tregtare.

Hotelieria dhe Turizmi nė Pejė:
Sipas tė dhėnave tė shumėta, kjo qendėr e Rrafshit tė Dukagjinit ishte karakteristike pėrkah zhvillimi tė tregtisė dhe se kėtu kanė kthyer tregtarė tė njohur nga vise tė ndryshme edhe gjatė sundimit turk pėr tė pushuar.
Do theksuar se nė Pejė, prej vitit 1932 kanė punuar Hotel "Korzo", me trembėdhjetė dhoma njėkrevatėshe dhe nėntė dhoma dykrevatėshe, ka punuat Hotel "Ballkani, Hotel "Imperial", Hotel "Evropa" etj. Mė vonė nė maj tė vitit 1959 u lėshua nė punė edhe njė Hotel tjetėr qė tani quhet Hotel "Rugova".
« Last Edit: September 07, 2010, 12:19:29 PM by Beni »

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1484
    • http://www.peja1.com
RE: PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« Reply #4 on: January 14, 2010, 10:04:18 AM »
Ja edhe disa foto nga qyteti im






 

Radio Dukagjini




Peja1 Per Android

Facebook

Reklamat

Kalendari

Su Mo Tu We Th Fr Sa
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Postimet e Fundit

xxIntervista e rrallė e Ismail Qemalit: Isha si nė burg
Posted by: Beni, March 01, 2015, 07:58:32 AM
Replies: 0

Board: Historia shqipetare
Views: 106




Kjo ėshtė intervista qė Ismail bej Vlora i dha njė gazetari italian nė Romė mė 1 prill 1913, katėr muaj pas shpalljes sė pavarėsisė. Mė nė fund, Ismail beu kishte arritur tė dilte nga Vlora e bllokuar prej anijeve greke dhe tė vizitonte kryeqytetet e Evropės. Siē e thotė edhe vetė, atij i ishte dukur sikur kishte dalė nga njė burg i vėrtetė, i tillė ishte ankthi qė kishte shkaktuar bllokada. Kishte mundur tė largohej me jahtin e njė duke francez, i cili donte tė bėhej princ i Shqipėrisė.

Kjo fotografi tregon ndoshta ēastin e largimit nga bregu i Vlorės pėr tė hipur nė jaht. Periudha pėr tė cilėn flasim ka qenė ndėr mė tė vėshtirat nė historinė e Shqipėrisė: Kosova ishte pushtuar, serbėt kishin ardhur deri nė Durrės, Shkodra ishte e rrethuar nga Mali i Zi, ndėrsa grekėt, pėrveēse kishin bllokuar bregdetin jugor, kishin pėrparuar deri nė Tepelenė. Nė kėtė situatė tragjike, ambasadorėt e Fuqive tė Mėdha debatonin nė Londėr pėr tė pėrcaktuar kufijtė e Shqipėrisė sė re.

Intervista ėshtė realizuar nga Achille De Benedétti dhe botohet nė gazetėn Il Giornale d’Italia tė datės 2 prill 1913.

Ismail Qemali arriti tė largohej pardje nga Vlora me jahtin e Dukės Montpensier. E takova sot nė mėngjes nė stacionin e trenit tek arrinte nga Bari, ku kishte lėnė Isa Boletinin, qė ishte pak i sėmurė, bashkė me djaloshin Luigj Gurakuqi, ministėr i arsimit. Qemal beu kishte ardhur me dy nga djemtė, qė e kanė shoqėruar nė tė gjitha kėto peripeci. Plaku i shquar dukej mjaft mirė. Ishte i gėzuar qė kishte mbėrritur nė Romė pas ikjes nga Vlora.

E pyes se si kaloi udhėtimi.

-Shkėlqyeshėm nga ēdo pikėpamje, – mė pėrgjigjet. Pak ditė mė parė arriti nė Vlorė ‘Mekongu’, jahti i Dukės sė Montpensierit, me njė flamur tregtar anglez. Duka menjėherė mė ftoi nė anijen e tij tė mrekullueshme dhe mė pyeti nėse dėshiroja tė vija nė Itali. Ishte fat i vėrtetė. Do tė kisha qenė i marrė po tė mos e kisha shfrytėzuar kėtė rast tė rrallė. Pėr mua kjo do tė thoshte tė ēlirohesha nga njė burgim i ēuditshėm. Ishte edhe njė mundėsi pėr ta ndihmuar pak mė nga afėr ēėshtjen e vendit tim.

-Po grekėt, nuk ju kapėn?

-Jo. Ata na panė shumė mirė. Pastaj, mos harroni se ‘Mekongu’ kishte ardhur nga Korfuzi. Po tė kishin dashur tė mė kapnin do ta kishin patur tė lehtė. Unė nuk e fsheha aspak faktin qė po nisesha. Njė torpedinier grek, i ngarkuar pėr bllokimin e bregdetit, na vuri re dhe na lejoi tė kalonim pa ndonjė problem. Udhėtimi shkoi mjaft mirė. Jahti i Dukės ėshtė vėrtet i mrekullueshėm dhe jam i gėzuar qė arrita tė dal nga ky burgim pa asnjė shpenzim dhe nė kushte kaq tė mira.

-Po miqtė tuaj tė Vlorės, Shkėlqesi, nuk patėn kundėrshtim qė ju tė niseshit?

-Ishin ata vetė qė mė kėshilluan tė pėrfitoja nga ky rast i papritur. Ata janė tė bindur se ēėshtja shqiptare nuk ėshtė nė Vlorė, nė kėtė qytet ku liria u shpall nė njė lloj burgu, por gjetkė, e sidomos nė Londėr, ku diskutohet pėr fatet tona tė sė ardhmes. U kam lėnė udhėzime tė qarta miqve tė mi tė qeverisė, duke i bėrė tė reflektojnė pėr pasojat e rėnda qė do tė kishte vendi, nė qoftėse do tė ndėrmerrnin ndonjė akt tė nxituar apo nėse do tė fillonin ndonjė revoltė. Ata mu betuan dhe jam fare i qetė se bashkatdhetarėt e mi do tė mbajnė njė qėndrim paqėsor, ashtu siē i kam kėshilluar dhe siē ėshtė dėshira ime.

-A kanė pėrparuar mė tej grekėt?

-Jo. Nuk kanė pėrparuar pėrtej Tepelenės. Nė Tepelenė ndodhi diēka me rėndėsi, sepse turqit prenė urėn pėr tė penguar pushtimin. Pra, grekėt nuk kanė shkuar mė tutje se Tepelena. Ata e dinė se Vlora ėshtė e paprekshme, sidomos pėr shkak tė vullnetit tė Italisė, por edhe tė Austrisė.

-Po Beratin nuk e kanė pushtuar?

-Jo. Nė tė gjithė sanxhakun e Beratit, nuk kanė shkuar pėrtej Tepelenės.

-Si ishte gjendja nė Vlorė kur u larguat?

-Shumė e qetė. Nuk ka patur vėshtirėsi tė tjera tė brendshme, pėrveē ankthit tė bllokadės detare qė na ka izoluar dhe na ka bėrė tė na mungojnė disa elementė bazė tė jetesės. Ka ndodhur vetėm diēka qė ėshtė vėrtet pėr t’u shėnuar: ardhja e njė oficeri austriak me veshje civile, i shoqėruar nga njė prift dhe njė marinar.

-Si arriti tė vijė?

-Ai zbarkoi nė grykėn e Semanit me njė anije tė kompanisė Lloyd dhe, prej andej, erdhi nė Vlorė me njė barkė me rrema. Ju e dini se nė Vlorė ekziston njė element qė nuk e dėshiron pavarėsinė e pastėr tė Shqipėrisė. Ky element gjithnjė mė ka luftuar dhe ėshtė pėrpjekur tė mė krijojė vėshtirėsi. Oficeri qė erdhi tha se ishte nė gjendje tė armatoste popullatėn dhe tė na dhuronte armė. Mirėpo unė nuk e pata tė vėshtirė t’i shpjegoja popullit se ne nuk kishim nevojė pėr makinacione tė tilla dhe se mund ta realizonim sigurinė e vendit tonė me besimin tek mbrojtja qė na jep Evropa.

-Nė Itali shtypi ka patur njė lajm pėr kėto qėllime tė austriakėve nė Vlorė…

-Atėherė ky lajm, – tha duke buzėqeshur Qemal beu, – nuk qenka i ri pėr ju. Megjithatė, unė e njoh politikėn e Vjenės dhe gjithsesi i jam mirėnjohės edhe Austrisė pėr interesimin ndaj Shqipėrisė. Nga ana tjetėr kuptoj edhe ndryshimin mes dy politikave, tė Vjenės dhe tė Romės…

Nė kėtė pikė, Qemal beu u zhyt nė njė heshtje diplomatike.

-Po vėshtirėsitė qė ju krijon bllokada pėr t’u ushqyer?

-Oh, mė mirė tė mos flasim pėr kėtė. Ėshtė diēka qė tė shkakton ankth. Jam i gėzuar qė ndodhem nė Itali edhe sepse do t’i kėrkoj si qeverisė suaj ashtu edhe ambasadorėve tė Fuqive tė Mėdha apo ministrit tė Greqisė qė t’i japin fund kėsaj mase kaq tė shėmtuar dhe tė kotė. Pas 20 ditėsh, Vlora do tė jetė nė uri tė plotė. Kemi bėrė mrekulli qė kemi arritur ta mbajmė popullin gjallė deri tani. Por nuk ėshtė e mundur tė vazhdojmė mė tej nė kėtė gjendje. Ekzistojnė tashmė arsye humanitare, pėt tė cilat bllokadės duhet t’i jepet fund. Duke e vazhduar bllokimin e Vlorės, grekėt po tregohen tė padrejtė, nė kundėrshtim tė plotė me qytetėrimin e tyre. Pėrse duan tė trullosin me katastrofėn e urisė njė popullsi qė nuk i bėn keq ndokujt me asnjanėsinė e saj? Asnjė arsye nuk mund ta pėrligjė bllokimin e Vlorės.

-A nuk ėshtė e vėrtetė qė aty vėrtiten trupa tė Xhavit pashės?

-Janė thjesht ushtarė tė ērregullt nė gjendje tė mjerė, qė nuk pėrbėjnė asnjė shqetėsim ushtarak. Xhavit pasha ndodhet nė Lushnje afėr Shkumbinit nė kushte vėrtet tragjike dhe nuk mund tė ndėrmarrė asnjė lloj veprimi kundėr grekėve, as t’i dėbojė nga pozicionet qė kanė kapur. Tė paktėn tani, grekėt zotėrojnė Sarandėn dhe tė gjitha pikat e bregdetit tė bllokuar. Ata kanė deklaruar se nuk do ta prekin Vlorėn, sepse ky ėshtė vullneti i dy fuqive tė Adriatikut, prandaj nuk duhet t’i bien nė qafė asaj me pretekstin e bllokadės. Shpresoj tė bėj tė ditur arsyet humanitare qė kėrkojnė heqjen e bllokadės.

Pastaj, Qemal beu mė kėrkoi t’i tregoja tė rejat e fundit nga Konferenca e Londrės pėr Shqipėrinė. Pėrsa u pėrket kufijve jugorė tė Shqipėrisė, i shpjegova se cila ishte teza e grekėve, tė cilėt kėrkonin Korēėn, Kėlcyrėn, Tepelenėn si dhe Gjirokastrėn e Sarandėn.

-Po kjo ėshtė si t’i presėsh krahėt e kėmbėt Shqipėrisė, – thirri Qemal beu. Tė shpresojmė se vullneti i Evropės, i cili njė ditė do tė triumfojė, do tė ēojė nė integritetin e popullatave qė janė shqiptare tė pastra. Ėshtė vėrtet e ēuditshme qė grekėt mendokan tė marrin edhe Korēėn!

-Cilat janė marrėdhėniet e tanishme mes Turqisė dhe Shqipėrisė?

-Janė krejtėsisht paqėsore. Kemi marrė nė Vlorė komunikatėn zyrtare tė Vezirit tė Madh, me tė cilėn njihet pavarėsia shqiptare dhe e drejta e flamurit tonė. Me kėtė mori pėrgjigje fyerja e madhe, qė trupat e Xhavit pashės i bėnė flamurit tonė nė Tepelenė. Qeveria turke nisi njė hetim dhe i bėri me dije mytesarifit tė Beratit se ajo e njihte tashmė autonominė tonė dhe u kėrkoi autoriteteve tė fundit turke tė mbetura nė territorin shqiptar tė respektonin emblemėn tonė.

-A u zgjidh ēėshtja e princit tė shtetit tuaj?

-Oh! Ēėshtja e pretendentėve tė fronit, apo e principatės sė Shqipėrisė ka rrezik tė fryhet tej mase. Pata rastin tė takohem me Dukėn e Montpensierit, i cili me ndihmėn e tij humanitare mė nxori nga gjendja e ēuditshme nė tė cilėn ndodhesha. Natyrisht, i shpreha atij gjithė mirėnjohjen time pėr kėtė akt fisnik dhe i thashė se Shqipėria do ta kishte pėr nder nėse do tė kishte nė krye tė saj pasardhėsin e njė familjeje tė shquar dhe historike. Por i thashė gjithashtu, pėr hir tė sinqeritetit, se ende nuk ishte koha pėr tė menduar mbi ēėshtjen e princit, e cila do tė duhej tė zgjidhej mė vonė.

-Ē’mendoni, Shkėlqesi, mbi ēėshtjen e Shkodrės?

-Mund ta merrni vetė me mend. Mendoj se ēėshtja e Shkodrės ėshtė tani nė rrugėn e zgjidhjes. Qėndrimi i Malit tė Zi nuk mė duket se ka shanse pėr sukses. Janė mjaft tė njohura arsyet se pėrse Shkodra duhet t’i mbetet Shqipėrisė. Fuqitė e Mėdha, tė cilat e kuptojnė plotėsisht nevojėn e njė vendimi tė tillė, kanė rėnė tashmė dakord ta bėjnė Malin e Zi tė tėrhiqet.

-A e keni lexuar telegramin e mbretit Nikollė, i cili flet pėr kėshtjellėn e krishterimit qė duhet t’i kundėrvihet islamizmit?

-Pikėrisht kėtu qėndron edhe dobėsia e tezės malazeze. Si mund tė mendojė mbreti Nikollė tė imponojė me armė dhe me dhunė konvertimin fetar tė myslimanėve shqiptarė? A e ka menduar ai se duhet tė pėrgatitet pėr shumė e shumė luftra tė pėrgjakshme? Megjithatė, unė besoj se mė nė fund Mali i Zi do tė tėrhiqet pėrpara vullnetit tė Evropės. Jam i gėzuar, – pėrfundoi Qemal beu, – qė munda tė dal nga Vlora pėr tė mbrojtur mė tej tė drejtat e Shqipėrisė nė kryeqytetet evropiane, nė qytetin tuaj e sidomos nė Londėr. Me sa duket Peja, Prizreni dhe Gjakova janė tė humbura, por ka disa territore qė ende mund tė shpėtohen. Dhe kėtė do tė pėrpiqem tė bėj me besimin tek tė drejtat e shenjta tė popullit tim.

Pas disa ditėsh, Ismail Qemal beu do tė niset pėr nė Londėr. Atje ai do tė pėrpiqet tė mbrojė ēėshtjen e paqes jo vetėm nė interes tė vendit tė tij, por sadopak edhe tė Evropės, e cila, nė ēėshtjen shqiptare, mund tė shohė dėshtimin e pėrpjekjeve tė saj pėr ruajtjen e paqes. Ai po fillon kėshtu njė pelegrinazh politik nėpėr kryeqytetet e Evropės, ku Roma ėshtė etapa e parė e rėndėsishme.
xxThe0c
Posted by: OhioNesta, February 26, 2015, 08:23:07 AM
Replies: 2

Board: Prezantohu ne Forum
Views: 2183

Do you know ? I find this long time.
xxKy ėshtė lypėsi i Prishtinės qė ia pagoi Behgjet Pacollit darkėn 470 euro
Posted by: Beni, February 14, 2015, 04:37:07 PM
Replies: 0

Board: Kuriozitete
Views: 98



Lypsi i njohur nė Prishtinė, tregon se si ia ka paguar liderit tė AKR-sė, Behgjet Pacollit, njėkohėsisht njeriut mė tė pasur shqiptar, ia ka paguar darkėn 470 euro.

“Ia kam paguar darkėn 470 euro, dhe 30 euro bakshish ia kam lėnė kamarierit, rrafsh 500 euro”, ka thėnė ky lypės, nė emision “Pėrrallė me Tupan”, qė drejtohet nga Shpetim Desku. Ai nė emisionin i cili pritet tė transmetohet tė dielėn, ka folur edhe pėr Isa Mustafėn, Hashim Thaēin e Ramush Haradinajn.

“Me Isa Mustafėn e Hashim Thaēin nuk rri se janė katunar. Ramushin e du”, ka thėnė ndėr tė tjera ai.

Lypėsi i cili ėshtė hit nė Prishtinė, tregon edhe njė rast interesant gjatė kohės sa ka qenė nė Ulqin. Njė kėngėtar i estradės i ka thėnė merri 20 euro dhe pastroma makinėn. “Unė i thash merri 50 euro, e kėndoma njė kėngė, ngase kam ardhur nė pushim”, tha ai.

Nė vazhdim mund ta ndiqni promon e emisionit “Pėrrallė me tupan” qė transmetohet ditėn e diele.


xxA i hapi Hungaria me qėllim kufijt ?! (Video)
Posted by: Beni, February 09, 2015, 08:25:10 PM
Replies: 0

Board: Lajmet nga Kosova
Views: 164



Instituti iChat nė Kosovė po thotė se Hungaria me qėllim hapi kufijt pėr emigrantėt qė vijnė nga Kosova. Sipas tyre, ky veprim u bė me qėllim tė marrjes sė fondeve nga Bashkimi Evropian.

Sipas kėtij instituti pas liberalizimit tė vizave kėta persona nuk do tė lejohen mė tė shkojnė nė BE, pasi autoritet e kėtyre shteteve do ta kenė njė bazė ligjore pėr tė mos i lejuar ata nė vendet e tyre.


http://youtu.be/85RI2nY_G2A
Pages: [1] 2 3