News:
December 21, 2014, 01:53:58 AM

* User

Welcome, Guest. Please login or register.
Did you miss your activation email?


Login with username, password and session length

Reklamat

Forum



* Statistic

  • *Total Members: 1396
  • *Latest: Shaip

  • *Total Posts: 7631
  • *Total Topics: 6484
  • *Online Today: 17
  • *Most Online: 108
(January 03, 2012, 08:06:39 AM)
  • *Users: 0
  • *Guests: 14
  • *Total: 14

Author Topic: PEJA NE MESJETEN E HERSHME  (Read 4051 times)

0 Members and 1 Guest are viewing this topic.

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1483
    • http://www.peja1.com
PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« on: January 14, 2010, 10:00:43 AM »
Vendbanimi i vjeter antik i qytetit te Pejes,perjetoi pertrirjen e tij gjate kohes
se perandorise se dioklecianit,i cili kishte origjine ilire sikurse edhe perandoret tjere si;
Lkaudi II,Aureliani,Konstantini etj.Politiken e filluar te perandoret ilire,e plotesoi Diokleciani
biri i nje skllavi gjate viteve 284-305.Gjate kesaj kohe u shtua ne mase te madhe procesi
i romantizmit.Dioklciani ndau pushtetin ne fillim ne mes dy,e me von ne mes kater bashksun-
dimtaresh.Qe nga fundi i shek.III-te filloi praktikisht ndarja e perandorise ne dy pjese.Kurse
prefektura e Ilirikut ndahej ne 3tre dioceze.Diocezen ePrevali,perveq Dallmacise se jugut edhe
ato te SHqiperise se veriut,me Dugagjinin me qender qytetin e Shkodres(skodra).Per te treguar
nje histori antike te Pejes,rendesi te madhe kishte vendbanime antike me lokacion"GRADINA"qe
padyshim praqete nje vazhdimsi te vendbanimeve te mepershme DARDANE,te cilat vendbanime kane ekzistuar edhe gjate shekullit te pare te sundimit Romak.Kur eshte fjala per termin Gradine-a kjo
eshte fjale e paster ilire qe ka gjetur perhapje te gjere nder gjuhet Latine,Gjermane dhe Sllave.
Kete teze e bene me bindese materiali epigrafik qe ka qene dikur nje shtepi e nje qytetari Pejan ne
qender te qytetit.Ne kete lokalitet eshte zbuluar edhe nje numer objektesh arkeologjike qe na bejne
edhe me bindes ,se ketu duhet te kete qene nje qender administrative municipale e tere Rrafshit te
Dukagjinit.Onomastika ilire ne dardani ishte autoktone,q'ka deshmojn edhe emrat dhe mbiemrat e graviruar ne stilet e zbuluara ne lokalitetin e pejes,qe drejpersedrejti deshmojne pranine dhe kontinuitetin e popullsise se trengut ilir.Nder dukurit me te rendesishme qe shoqeron kthimin ne mesjete
ishte perhapja e krishterizmit.Krishterizmi hodhi rrenje ne treven e dardanise qysh ne shekullin e pare
te eres sone.Pas ndarjes se Perandorise Romake ne dy pjese ,Peja hyri ne teresi ne kuadrin e perandorise Bizantine(shek.VI) ne kohe e sundimit te perandorise Justinian(518-527) dhe Justinianit I
(527-565).Origjina e perandorit Justinian sipas historianit Prokopi ishte ILIRET nga DARDANIA,per arsye
te varferise kishte arritur kembe ne KONSTADINOPOJE,ishte inkuadruar ne radhet e ushtrise dhe mundi
postin me te larte shtetrore.Me kohe ,ne klasen sunduse te ilirise,kudo rolin kruesor e filloi ta luante
Kisha Krishtere,e perfaqesuar nga kleri i larte.Ne provincen kisha e Romes ne shek.VIkishte pronat e veta(patrimonia curiae)ku mbledhte te ardhura. Ne fillim te shek.VII-te ne aleance me avataret depertojne ne keto edhe sllavet.Ne token DARDANE sllavet erdhen duke ndjekur luginat e lumejve dhe
rruget e vjetra romake.Per rruget,nje drite ne kete drejtim mund te hedhin vetem toponomastika.
Si duket nga Danubi sllavet zbriten ne fshatrat e Dardanise dhe duke kaluar neper lugina te lumejve
dolen neper lokalitetin e Pejes dhe pjeseve tjera per ne Malin e Zi e deri ne liqenin e Shkodres dhe
bregdet.Me rastin e vendosjes se tyre ne keto rajone,sllavet gjeten banoret e hershem Dardanet e Romanizuar.
« Last Edit: September 07, 2010, 12:18:06 PM by Beni »

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1483
    • http://www.peja1.com
RE: PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« Reply #1 on: January 14, 2010, 10:01:14 AM »
QFAR TE VIZITOHET

Bajrakli (Qarshi) Xhamija ėshtė njėra nga objektet mė tė rėndėsishme sakrale arkitektonike tė periudhės osmane nga gjysma e dytė tė shekullit XV-tė. Ky ėshtė ndėrtim njė hapėsinor i pėrfunduar me kupolė, minare dhe pjesėn pėr rreth.
Xhamia e Fatih Sultan Mehmet Hanit e njohur nga qytetarėt e Pejės me emrin Bajrakli-Qarshi Xhamia ėshtė ndėr monumentet me arkitekturė tė vjetėr tė njohur osmane dhe ėshtė ndėr xhamitė me kuben (kupolėn) mė tė lartė nė Pejė. Sipas tė dhėnave nė disponim dėshmohet se Fatihi kėtė xhami e ka ndėrtuar nė kohėn kur Peja ka qenė qendėr e flamurit e Sanxhakut.
Xhamia ka njė kompleks varresh pėrreth sajė nga tė cilat shumica jnė me mbishkrime. Midis kėtyre varreve gjenden ato tė shekujve XVI, XVII, XVIII, XIX. Brenda kėtyre varrezave nė anėn e djatht gjindet varri i patriotit tė madh kombėtar Haxhi Zekės, varri i Haxhi Mustaf Beut dhe Ali Pash Gucis.


Hamami i Haxhi Beut ėshtė vepėr monumentale me karakter shoqėroro-publik i ndėruar nė periudhėn 1462-1485 me donacion nga Haxhi Beu nga Peja, nė kohėn e Sanxhakut tė Dukagjinasėve.


Konaku i Tahir Beut – paraqet llojin mė tė bukur tė shtėpive tė vjetra tė qytetit tė tipit asimetrik nė Pejė. Kėtė llojė ndėrtimi e karakterizon kurora e kulmit e punuar nga druri, dritaret harmonike dhe divanaja e sipėrme. Konaku gjendet afėr sheshit »Haxhi Zeka« nė tė cilin ėshtė i vendosur Muzeu Etnografik Kombėtar ku mund tė shihen tė ekspozuara nė galeri tė ndryshme: artizante tradicionale kombėtare dhe veshje karakteristike tė Rugovės e tė Rrafshit tė Dukagjinit.


Nė afėrsi tė sheshit gjendet Kulla e Pashės (Haxhi Zekės) nė muret e sė cilės mund tė shihni punimet karakteristike tė mjeshtėrve tė asaj kohe si: luani, ylli i Davidit etj. Ka njė arkitekturė karakteristike tė shekullit XVIII dhe XX, ėshtė dy katėshe e ndėrutuar prej guri dhe me dritare e frengji tė punuara me pėrkushtim tė madh nga mjeshtrit e kėtij vendi.
« Last Edit: September 07, 2010, 12:18:34 PM by Beni »

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1483
    • http://www.peja1.com
RE: PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« Reply #2 on: January 14, 2010, 10:02:00 AM »
PEJA QYTETI ME I VJETER KOSOVAR

Peja ėshtė qyteti mė perėndimorė i Kosovės dhe zėn vend me rėndėsi nė tėrė Rafshin e Dukagjinit. Peja, sė bashku me tėrė Rafshin e Dukagjinit, shtrihet ndėrmjet gjerėsisė veriore gjeografike 45o50' dhe 42o53' dhe gjatėsisė gjeografike lindore 19o58'30'' gjer mė 21o. Qyteti i Pejės ėshtė i vendosur nė teracėn neogjene aluviale nė lartėsi mbidetare 505- 520m. Ky qytet ngritet nė fushėn e Rafshit tė Dukagjinit dhe rrėzė bjeshkėve tė larta. Me rrjedhė tė shpejtė grykės shkėmbore tė Rugovės, lumi Bistricė fillon tė gjarpėron fushės sė Pejės duke kaluar mespėrmes qytetit dhe duke e ndarė atė nė dy pjesė. Bistrica e cila gjatė rrjedhės formon fusha pjellore, derdhet nė lumin mė tė madh tė quajtur Drini i Bardhė qė buron nga bjeshka e Zhlebit nė fshatin Radavc. Drini i Bardhė gjarpėron nėpėr tėrė anėn perėndimore tė Rrafshit tė Dukagjinit pėr tu bashkuar me Drinin e Zi qė vie nga jugu (Dibra) tek Kukėsi pėr tė formuar lumin Drini qė derdhet nė Detin Adriatik. Qyteti ėshtė i rrethuar me Bjeshkėt e Nemuna (Alpet Shqiptare), qė janė pjesė e masivit Dinarik qė pėrfshinė tėrė Ballkanin perėndimorė. Kėto bjeshkė formojnė njė kurorė majesh tė larta siē janė: maja e Kopranikut (2460m), malet e Lumbardhit gjegjėsisht Guri i Verdhė (2522m), maja e Vjedullakut (2012m), Peklena, maja e Hasanit etj. Me tu gjendur kudo nė qytet bie nė sy dukshėm Gryka e Rugovės e cila flet pėr vete, pėr bukurinė e saj qė tėrheq ēdo vizitorė pėr tė shtegtuar brendapėrbrenda saj. Vet Rugova me fshatrat qė e pėrbėjnė si p.sh. Drelaj, Shtupeq, Kuēishtė, Boge etj, janė grumbull i bukurive tė ralla natyrore. Vet Rugova me tė gjitha karakteristikat e saj mund tė shėndrohet ne qendėr sportive-rekreative dimėrore tė nivelit serioz botėrorė. Qė tani atje ekzistojnė filizat e hotelerisė malore. Nė fshatin Boge janė dy si tė thuash hotele qė ofrojnė shėrbime solide. Nga kėtu brenda ditės gjatė stinės sė verės, organizohen shetitje. Shtigjet kalojnė nėpėr gryka, kullosa e liqej glacial me bukuri tė rralla, por gjatė rrugės mund tė kalohet edhe pranė bjeshkėve tė thepisura interesante ku haset nė dhi tė egra e nganjėherė edhe nė shqiponja, qė janė simbol i popullit qė i banon kėto bjeshkė. Shtigjet qė dredhojnė nėpėr bjeshkė jo rrallė dėrgojnė gjer tek vendbanimet sezonale tė barinjėve qė ju ofrojnė mikpritje tradicionale. Dimrit, livadhet qė shfrytėzohen pėr kullosa jo rrallė shėndrohen nė ski shtigje.

Nga cilado kodėr apo maje mbi qytet mund tė soditet Rrafshi i Dukagjinit me qytetin, qė duket panoramė e shkėlqyeshme qė kėnaqė shqisat, por edhe brendinė. Fushat rrethepėrqark qytetit nė jug, jug-lindje, lindje dhe veri- lindje janė pjellore dhe kanė qenė tė shfrytėzuara si tė tilla gjatė shekujve. Pėrpos bimevė furagjere kėtu kultivohen pemėt dhe perimet e ndryshme, por edhe nė kodrinat verilindore tė qytetit ėshtė kultivuar dhe sot kultivohet por nė masė shumė mė tė vogėl, hardhija e rrushit, nga e cila disa qytetarė me traditė tė lashtė nxierrin verė dhe raki tė kualitetit tė lartė. Vlenė tė shijohet. Qė nė kohėrat e lashta Peja ka qenė udhėkryq qė lidhej me, dhe lidhte rajone tė rėndėsishme tregtare e ēfarėdo tjetėr. Edhe sot kėndej kalojnė rrugėt qė kryqėzohen nga brendija e Ballkanit kah detėrat e ngrohta (Adriatik - Egje). Peja me vija rrugore e hekurudhore lidhet me qendra tjera tė Kosovės por edhe jashtė saj. Nė drejtim veri-lindje lidhet me qytetin industrial, Mitrovicėn, pėr tė vazhduar mė tutje me autostradėn bregdetare qė dėrgon nė bregdetin malazias. Rrugė mė tė shkurtėra qė e lidhin Pejėn me bregdetin malazias janė dy.

Njėra gjarpėron kah veriu pėrmes Grykės sė Rugovės dhe majės sė Ēakorrit, kurse tjetra mė nė veri-lindje dredhon bjeshkės sė Zhlebit nėpėr Kullė pėr tė zbritur nė Rozhajė. Me vijė rrugore e hekurudhore qyteti nė fjalė pėrmes Fushė Kosovės lidhet me kryeqendrėn e Kosovės, Prishtinėn. Nga kėtu me automjet, bus apo me tren mund tė vazhdohet mė tutje pėr Egje gjegjėsisht Selanik, pėrmes Shkupit. Nė jug Peja me vijė rrugore lidhet me Gjakovėn pėrmes qytezės sė Deēanit. Nė kėtė qytezė gjendet njė monument i rėndėsishėm historik. ėshtė kjo kisha ortodokse shqiptare - bizantine e punuar nga mjeshtri i Kotorit qė d.m.th. se edhe stili i punimit tė saj i ngjan mjaft bazilikave bregdetare apo thėnė mė mirė, disi i ngjanė faltoreve tė stilit romanik bregdetarė. Mė tutje nga Gjakova rruga dėrgon nė Prizren e Shkup apo Tetovė, ose nė Kukės e Tiranė. Me tren nga Peja gjegjėsisht Klina, mund tė shetitet tėrė Dukagjini perėndimorė gjerė nė Prizren. Kjo vijė hekurudhore gjarpėron pothuajse paralel me rrjedhėn e Drinit tė Bardhė. Nė rrugėn Pejė - Mitrovicė, jo largė qytetit, gjendet burimi termal i njohur qysh nga koha antike - romake. Aty sot gjendet hoteli "Onix" me qendrėn rehabilituese rekreative. Gjatė tėrė vitit kėtu vijnė vizitorė tė shumtė tė tė gjitha moshave.

Vet qyteti ėshtė mjaft tėrheqės. Aty mund tė hasni nė laryshi kulturash. Gjatė shėtitjeve, mund tė hasni nė banorė shqiptarė qė pėrbėjnė 85% tė strukturės; nė serb, malazez, boshnjak, etj qė pėrbėjnė 15% tė strukturės sė qytetit. Qyteti me rrethinė banohet me afėr 130.000 banorė, ndėrsa vetėm qytetin e banojnė afėr 75.000 banorė. Me interes historik pėr qytetin e Pejės dhe interesante pėr vizituesit e huaj janė artefaktet e kohės antike siē janė stelat me mbishkrime tė shkapėrderdhura nėpėr qytet si dhe gėrmadhat e qytetit antik. Karakteristikė me vlerė historike pėr qytetin e Pejės janė kullat e vjetra shqiptare nė tė cilat janė tė ngėrthyera pothuajse tė gjitha epokat historike tė kėsaj ane. Disa nga ato janė tė kohės mesjetare. Prej numrit jo tė vogėl tė tyre nė qytet por edhe nė rrethinė e nė tėrė Dukagjinin verior, po veēojmė kėto: kullėn e Begut, kullėn e Pashės, kullat e Sheremetajve, kulla e Ministerit etj.

Si monument historik i mesjetės preferohet tė vizitohet kisha ortodokse e kohės sė krishterizmit tė hershėm. ėshtė interesant tė theksohet se me shekuj tė tėrė kėtė kishė e ruanin rugovasit qė e adhurojnė Shėn Kollin. Me ardhjen e Perandorisė Osmane, kjo kishė shqiptare - bizantine u aneksua definitivisht nga Kisha shizmaike serbe e cila me vete solli liturgjinė kishtare tė sllavishtės sė vjetėr. Qė nga aneksimi i Kosovės nga Serbia 1918, 1945, nė zhargonin politik - administrativ - shkencorė - shkollorė kjo kishė quhet "Patrikana e Pejės". Po theksojmė kėtu se kisha nė fjalė u ngrit nė nivelin e Patrikanės vetėm nė gjysmėn e parė tė shek. XIV.

Kisha katolike si ndėrtesė ėshtė e kohės sė re (1928) dhe nė tė janė bėrė ndėrhyrje tė cilat ia humbėn pamjen origjinale duke ia ēvlerėsuar karakteristikat arkitektonike. Si famulli kisha e Shėn Katarinės ekziston qė nga Koncili i I-rė i Arbėrit (1703) i udhėhequr nga Papa Klement Albanezi. Kjo kronologji nuk dėshmon pėr paraqitjen e krishterizmit perėndimorė sepse ai ėshtė shumė mė hershėm nė kėto anė. Ndėrtesat sakrale katolike si dhe famullitė para kėsaj tė sotmės kanė lėvizur tė detyruara nga dhuna shizmatike e mė vonė ajo osmane.

Tė kohės osmane janė ndėrtesat publike "Hamami" dhe "Qarshi xhamija" (Bajrakli xhamija), qė gjenden nė zemėr tė qytetit e qė janė ndėrtime reprezentative tė kėsaj periudhe historike. Shumė interesante dhe tėrheqėse pėr ēdo vizitues tė huaj ėshtė "Qarshia e gjatė" me dyqanet karakteristike orientale qė kohėve tė fundit filluan ta humbin atė sharmin tėrheqės dhe origjinalitetin orientalo-ballkanik me premisa tė shumta tė kombėtarės. Aty ende mund tė hasni nė shitore origjinale tė artizanateve tė ndryshme duke filluar nga qeleshgjinjtė, zgjunjagjinjtė, rrobaqepėsit e ndryshėm, leshėnurėsit, punuesit e sexhadeve, saraqėt, kėpucėtarėt, orėndreqėsit, argjentarėt e mirėfilltė etj. Pjesa mė e ruajtur e "Qarshisė sė gjatė" ėshtė pjesa e saj e quajtur "rrethishtja" (okoli) nė mes tė cilės gjendet fontana e vjetėr rreth tė cilit janė tė rradhitura dyqanet: briskaxhiu, dy saraq rradhazi, rrojtorja, butiku oriental, ombrellėndreqėsi, lėkurėpunuesi, qebapqiu dhe njė minikafeteri. Pėr tė pushuar nė qytet mund tė ndaleni nė disa hotele. Mund tė vendoseni nė Hotel Metohi, qė gjendet nė qendėr tė qytetit. Mu nė qendėr gjendet edhe Hotel Korzo por momentalisht nuk ėshtė nė funksion. Nė qoftė se preferoni tė largoheni nga zhurma mund tė vendoseni nė Hotel Karagaē apo nė kampin aty afėr qė janė nė periferi afėr Parkut tė Madh tė qytetit. Pranė stacionit tė trenit gjendet Hotel Dypon, hotel ky privat qė mund tė themi se ėshtė solid nė tė gjitha shėrbimet.

Kohėve tė fundit bazė e ekonomisė sė qytetit ėshtė tregtia individuale e ish punėtorėve tė kombinateve e fabrikave tė shkatėrruara tė qytetit. Pas shkatėrrimit total tė ekonomisė sė Kosovės pėr shkaqė tash mė tė njohura, u desht tė formohen disa mini fabrika private pėrmes "ligjit pėr privatizim". Kėshtu nė Pejė funksionojnė minifabrikat si: Fabrika e detergjenteve tė ndryshme "Albi", fabrika e shpuzės "Devolli", fabrika e orendive nga druri "Gacaferri". Pėrpos kėtyre, funksionojnė edhe mjaft punėtori qė punojnė orendi, dyer, dritare etj. Vlenė tė pėrmendet minifabrika e xhamave "Gacaferri" qė ėshtė e pajisur me mjete moderne pėr pėrpunimin dhe dizajnimin e xhamit. Me sukses punojnė edhe ndėrmarje tė ndryshme private qė merren me biznese tė ndryshme si: "Dukagjini" nė kuadėr tė sė cilės funksionon shtypshkronja e nivelit mė tė lartė nė Kosovė. Theksojmė kėtu se nė kuadėr tė ndėrmarrjes private "Dukagjini" funksionon edhe shtėpia botuese tashmė e njohur edhe pėr publikun e huaj, "Fryma". Ndėrmarrje tjetėr e sukseshme ėshtė "Miranda" e cila pėrpos bizneseve tjera merret me projekte ndėrtimore. Njė nga ato ėshtė objekti i qendrės tregtare "Unaza" i realizuar mu nė "Qarshinė e Gjatė" i cili pėr kushtet e kėtushme paraqet objekt reprezentativ me zgjedhje tė qėlluara arkitektonike.

Bazė e ekonomisė sė qytetit tė Pejės ishin fabrikat dhe kombinatet tė cilat tė shumtėn e rasteve bankrotuan por edhe u shiten si objekte, pėr tu shėndruar nė depo tė profiterėve tė ndryshėm qė keqpėrdorėn gjendjen nėn pushtetin e dhunshėm tė instaluar nė tėrė Kosovėn. Makinat e kėtyre fabrikave u shitėn nėpėr punėtori mė tė vogla apo u shitėn si hekur nė shkritore, siē ėshtė ajo e Nikshiqit nė Mal tė Zi. Tė tilla ishin dhe janė: Kombinati i lėkurė-kėpucėve dhe peliqeve, Kombinati i Drurit, Kombinati Industrial Bujqėsorė ku funksiononin: Fabrika e Shqerit, Fabrika e Maltit, Fabrika e Maltit, Fabrika e Birrės e cila ende funksionon, Energjetika, dhe Ferma; pastaj Fabrika e auto-pjesėve "Ramiz Sadiku", Fabrika e Biēokletave "Unis", Fabrika e baterive (akumulatorėve) "Trepēa" etj. Tė gjitha kėto sot nuk ekzistojnė, ndėrsa punėtorėt e tyre janė tė detyruar tė sigurojnė kafshatėn pėr vete dhe familjet e tyre nė mėnyra tė ndryshme.

Karakteristikė e pėrgjithshme e pozitės sė Pejės ėshtė se ajo shtrihet nė shkajin veri-perėndimorė tė luginės sė pleshme tė Dukagjinit, para grykės pitoreske, nėn shpatat e Alpeve shqiptare (Albanian Alps). Ky emėr ėshtė regjistruar edhe nė "Gjeografinė" e Ptolemeut. Nė rrjedhjen e epėrme tė Bistricės (Lumbardhit) ėshtė njė tėrėsi e vogėl morfologjike Rugova e gjatė 20Km. Vetitė klimatike tė Dukagjinit, pra edhe tė Pejes, karakterizohen me klimė tė mesme kontinentale tė modifikuara, me komponente tė klimės mesdhetare. Pozita gjeografike shumė e volitshme si dhe vetitė e relievit dhe tė klimės, kanė kushtėzuar popullizimin e hershėm tė saj.

Dardanėt, fis Ilir, kanė qenė banorė tė kėtyre teritoreve qysh nga fillimi i indo-evropizmit tė gadishullit ballkanik. Dardanėt janė formuar si kombėsi sipas E. Qabej, para shek XII p.e.s kur Dardanėt i gjejmė nė Anadolli dhe kur kėta i ndeshim nė mbishkrimet e Egjiptit nė mesin e emrave tė popujve tė detit (drdnj). Kur bėhet fjalė pėr treven e Dardanisė nė tė cilėn pėrfshihet edhe Peja, Dardanėt sipas studiueses F.Papazoolu trajtohen nė suazat e fiseve tė Ballkanit qendror nė kohėn para romake. Dardanėt pėrmenden si luftėtar tė fortė, xehtar shumė tė mirė, blegtorė dhe tregtar tė njohur. Dardanėt ishin fisi mė i madh Ilir qė u vue nė krye tė mbretėrisė Dardane, nė Ballkanin qendror, kryesisht nė Kosovė.

Sė bashku me disa qytete tė Kosovės Peja zėnė njė vend tė posaqėm pėrkah rėndėsia historike, kulturore, ekonomike si dhe pėrkah shtrirja dhe ambienti i saj specifik. Nė tė kondenzohen rrjedhat e disa epokave historike dhe nėpėrmjet kultures materiale dhe shpirtėrore manifestohen proēeset e ndryshme shoqėrore, ekonomike, regjionale, etnike, kulturore, sociale dhe politike. Duke filluar prej kohės antike Peja pėrmendet si lokalitet i rėndėsishėm, karakteristikė pėr kėtė Deēani ėshtė vendbanimi antik i Pejes. Areali i qytetit tė Pejės nė kohėn antike gjendej nė pjesėn lindore tė qytetit, qė populli me qindra vjetė e quanė "Gradinė". Nga pikėpamja etnike qyteti i Pejės ėshtė i banuar me popullsi autoktone Dardane e cila pėrbėnte pjesėn dėrmuese tė banorėve me kulturė, gjuhė, traditė dhe zakone tė lashta.

Zhvillimi urban i Pejės ka kaluar nėpėr periudha tė ndryshme historike, duke filluar nga kohėt mė tė hershme gjė qė dėshmohet nga trajtat e thirrjeve. Nė literaturen e deritanishme nė lidhje me emėrtimin e Pejės ekzistojnė disa periudha tė emėrtimeve, ajo antike dhe ajo e mėvonshme. Emėrtimin Siparantum e gjejmė te Ptolemeu (87-150) nė veprėn e tij "Gheographia" qė e mbėshtesin edhe shumė historian, arkeolog, gjeograf, publicist etj. Siparantumi sipas burimeve arkeologjike-antike ishte nė rang tė "Muniupiumit", (qytetit) pėr ndryshe lokaliteti i dytė me rėndėsi nė teritorin e Kosovės pas Ulpianės. Procopi Caesariensis historian i bizantit (v. 565) jep pėrshkrime pėr lokalitetin e shėnuar si Pentza qė zėvendėsoi emėrtimin si Siparantum e qė mė vonė merr trajtėn Pek-Pekia-Peja. Teritori i Pejės ka qenė gjatė historiatit tė vetė sė pari pjesė e Dardanisė Ilire, pastaj nė kuadėr tė Romės, Bizantit (Campus Dardanci) nė mesjetė tė Sėrbisė, e mė vonė tė Perandorisė Turke. Vendbanimi antik i Pejės pėrjetoi pėrtrirjen e saj gjatė kohės sė Dioklecianit, kur u shtua nė njė mase tė konsiderueshme procesi i romantizmit. Pėr historinė antike tė Pejės rėndėsi tė madhe ka pasur vendbanimi antik nė lokalitetin "Gradina" qė padyshim paraqet vazhdimsinė e vendbanimit tė mėparshėm Dardan, qė ka vazhduar tė ekzistoj edhe gjatė shekujve tė parė tė sundimit Romak.

Kur ėshtė fjala pėr termin Gradinė-a kjo ėshtė thirrje e pastėr Ilire qė ka gjetur pėrhapje tė gjėrė ndėr gjuhėt Latine, Gjermane dhe Sllave. Veē materialit epigrafik nė kėtė vendbanim ėshtė zbuluar edhe njė numėr objektesh arkeologjike qė na shtyjnė tė konstatojmė se kėtu duhet tė ketė qenė njė qendėr administrative municipiale e tėrr Rrafshit tė Dugagjinit. Nė qendren e kėtij materiali mė sė shumti nė mėnyrė reprezentative janė monumentet mbivarore-stelat, e tė ashtuquajturit tip Dardan.

Onomastika Ilire nė Dardani ka qenė autoktone dhe jo e marrė nga jashtė, ēka dėshmojnė edhe emrat dhe mbiemrat e gravuruar nė stelat e zbuluara nė treven e Pejės qė drejtpėrsėdrejti dėshmojnė praninė dhe kontinuitetin e popullsisė sė trungut Ilir. Ndėr dukuritė mė tė rėndėsishme qė shoqėron kthimin nė mesjetė ishtė pėrhapja e krishtėrimit. Krishtėrimi hodhi rrėnjė nė treven e Dardanisė qysh nė shekujt e parė tė erės sonė. Pas ndarjes sė perandorisė Romake nė dy pjesė Peja hyri nė tėrėsi nė kuadrin e perandorisė Bizantine (shek. VI) nė kohėn e perandorit Justinian. Nė fillim tė shekullit VII nė aleancė me Avarėt depėrtojnė nė kėto vise edhe sllavėt. Me rastin e vendosjes sė tyre nė kėtė rajon, sllavėt gjetėn banorėt e hershėm - Dardanėt e Romanizuar dhe tė krishterizuar. Dardania si provincė ekzistoi deri rreth shek. IX kur dhe u shkatrua si pasojė e humbjes sė pjesėve veri-perėndimore prej rashkanėve. Pėr Pejėn nė feudalizmin e hershėm (shek. V-XI) nuk kemi shumė tė dhėna tė shkruara dhe materiale Pėr fazen e feudalizmit tė hershėm kemi tė dhėna se nė Pejė po nė kėtė kohė shfaqet prodhimtaria intensive agrare sė bashku me blegtorinė nė viset e saja malore. Qyteti nė shek. IX organizohej nė tema (organizim administrativ) dhe ka tė ngjarė qė edhe qyteti i Pejės tė jetė i organizuar nė teme. Nė Perandorinė e Bizantit organizimi kishtarė shtrihej mbi organizimin administrativ i cili bazohej nė qytetin, prandaj edhe selia e peshkopeve pėrputhej me konceptin qytet. Gjatė shekujve XI dhe XII, trojet e Kosovės ishin arenė konfliktesh ndėrmjet ushtrisė Bizantine dhe asaj Sėrbe. I biri i Stefan Nemanjės, Stevan Prvovenganin (1190-1228) pėrfundimisht futi ne dorė tė gjitha trojet e Kosovės. Bizanti e njohu zyrtarisht shtetin Sėrb. Gjatė sundimit sėrb kisha ortodokse sėrbe bėri ndikim mbi popullsinė shqiptare qė ajo tė merrte antroponomi tė provincės sllave dhe i ndrroi ose i pėrshtati toponimet shqipe ose jo sllave.

Ajo ēdo gjė qė ka qenė e fesė ortodokse, e ka konsideruar sėrbe. Tė dhėnat e dokumenteve kishtare sėrbe tė mesjetės (krisobulat e Deēanit) dėshmojnė qė para formimit tė kishės sėrbe nė Kosovė, kishte kisha greko-latine e Bizantine, qė me kohė sėrbėt, pėrvetėsuan dhe filluan tė sundojnė pėrmes tyre popullsinė shqiptare. Peja si qytet pėrmendet qė nga viti 1202, gjatė periudhės sė feudalizmit tė zhvilluar, kurse nė kartėn e Stevan Prvovenēanit (rreth vitit 1215) pėrmendet si fshat nė rrafshin e Hvosnos. Kah fundi i shek. XIII pėrmendet si "Pek" dhe "Pek arhiepiskupova". Nė shek. XIV Peja pėrmendet nga Raguzanėt dhe Kotorasėt qė shkonin pėr tė tregėtuar nė Pejė "In Pecho", kurse nė vitin 1378 pėrmendet karvani "In novam montem Pech et Prisrenu". Tė dhėnat historike rreshtojnė se Peja me rrethinė pas betejės sė Kosovės 1389 e deri me 1462 administrohet njėherė nga Balshajt e pastaj nga Dukagjinėt. Qė Balshajt ishin shqipėtar dėshmojnė si bashkohėsi Konstatin filozofi ashtu edhe shumė burime tjera.

Pas betejės sė Kosovės (1389) filloi depėrtimi Turk nė Ballkan. Peja deri mė 1462 qeverisej nga Leka III Dukagjini i cili ishte lasak i Sulltanit dhe kishte marrė pjesė edhe nė betejėn e Kosovės tė pushtuar nė kohėn e Sulltan Mehmetit II, tė vitit 26. IX. 1462 me ē'rast u formua Sanxhaku i Dukagjinit. Me vendosjen dhe pėrforcimin e administratės sė re shtetėrore tė pushtuesit Osman, ndėr tė tjerat me shkatėrimin pėrfundimtarė tė aparatit shtetėror qė ka qenė nė dorė tė klasės feudale sėrbe dhe tė pozitės mbizotėruese tė saj, vėrehet nga fundi i shek. XVI pakėzimi i emrave sllavė tė huajtura nga popullsia shqiptare veēanėrisht ajo ortodokse, shtimi i emrave shqip dhe atyre islamik krahas pėrhapjes sė fesė islame. Kisha ortodokse serbe e cila pranoj vasalitetin e Sulltanit, pėrpiqej nė ēdo mėnyrė t'i sėrbijonte shqiptarėt ortodoks, dhe ti ortodoksoi shqiptarėt katolik.
« Last Edit: September 07, 2010, 12:19:01 PM by Beni »

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1483
    • http://www.peja1.com
RE: PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« Reply #3 on: January 14, 2010, 10:02:40 AM »
PEJA NE MESJETEN E HERSHME
Deri nė mesin e shek. XV elementi ortodoks ka patur mbizotėrim, por jo edhe elementi etnik serb. Kėshtu deri sa antroponomia e banorėve tė Pejės nė fund tė shek XV ishte kryesisht e krishterė nė pjesė mė tė madhe tė fesė ortodokse, nė gjysmėn e dytė tė shek. XVI Peja numėron 142 shtėpi tė kontensionit islam dhe vetėm 15 shtėpi tė pėrkatėsisė fetare tė krishterėve. Islamizmi i popullsisė sė Pejės ishte njė goditje e rėndė pėr pozitat e kishės ortodokse serbe, pasi qė popullsia e Pejės ku e kishte selinė administrative kjo kishė, ishte islamizuar plotėsisht. Islamizmi u pėrqafua prej njė pjese tė aristrokracisė shqiptare pėr tė ruajtur privilegjet e veta klasore. Mahmut Pash Dukagjini me tė bėrė musliman ishte emėruar pėr Sanxhakbe tė Sanxhakut tė Dukagjinit, prej tė cilit edhe u krijua dega e re e Dukagjinasve musliman me emrin Mahmut Begollajt e Pejės.

Mahmut Begollajt ishin sundimtar tė Pejės, tė Sanxhakut, tė Dukagjinit e pėrkatėsisht edhe Sanxhakut tė Shkodrės, gjat shekujve XV dhe XVI. Gjatė shekujve XVII Peja vazhdimish zhvillohejt dhe duke i krahasuar me gjendjen e njė shekulli mė parė, qyteti i Pejės u rrit me 600 shtėpi dhe 130 fshatra, dhe pėrjetoi njė zhillim tė hovshėm tė zejtarisė dhe tė tregtisė. Shėnime tjera pėr Pejėn nė kėtė kohė na japin Ezlla ēezebiu nė vitin 1612, pastaj Melatorėt (Misionarėt) katolik duke filluar nga Muharem Bici (1610), Pjetėr Mazreku (1623), Haxhi Kallfa 1648, Gjon Bogdani (1680), M. V. Coronelli (1688), Raguzani Pjer Duoda nga viti 1690 etj. Gjatė shek. XVII ndodhėn edhe trazirat dhe luftėrat austro-osmane qė e pėrfshinė edhe territorin e Pejės (1683-1690). Shekulli XVIII shėnon periudhėn e krizės sė ekonomisė feudale dhe anarkinė feudale qė plasi edhe nė Sanxhakun e Shkodrės ku bėnte pjesė qyteti i Pejės. Kėtė kohė e karakterizon lufta midis Begollajve tė Pejės, ēaushollajve dhe Bushatlijve pėr sundimin e Shkodrės qė vazhdoi gati gjysmė shekulli. Epidemia e kolerės e vitit 1782-1784 qė pėrfshiu Pejėn solli shumė viktima. Nė shekullin XIX gjatė kohės sė reformave tė Mahmutit II (1808-1839) qytetet e Kosovės patėn tronditje tė mėdha pasojat e tė cilave do tė vazhdojnė edhe nė qytetin e Pejės. Nė Pejė kundėr reformave ishte Asllan Pasha, Mahmut Begolli qė ishte mytesarif i Sanxhakut tė Dukagjinit. Asllan Pasha kundėrshtonte vėllaun e vetė Abdyl Rezak Pashėn i cili ishte pėr reforma tė Stambollit. Nė fillim tė vitit 1835 morri zjarrė kryengritja e pėrgjithshme qė pėrfshinė edhe Pejėn. Turqit ia dolėn nė krye tė shtypin kryengritjen dhe njėherit tė thyejnė rezistencėn e Asllan Pashės tė cilin e internuan, dhe ia konfiskuan pasurinė, nė kėtė situatė pushtuesi turk hyri nė periudhėn e Tanzimatit dhe reformave. Nė kėtė kohė qyteti i Pejės numėrontė 12.977 banorė dhe 193 fshatra kurse pazari i qytetit (ēarshia) kishte 550 dyqane tė regjistruara.

Po nė kėtė kohė qyteti i Pejės kishte hyrė nė rrugėn e njė zhvillimi tė dukshėm shoqėroro-ekonomik. Krijimi i njė rrjeti tė gjėrė dyqanesh e punimesh, marrėdhėniet ekonomike me botėn e jashtme e kishin kthyer qytetin nė njė qendėr tė rėndėsishme. Qyteti i Pejės nė kėtė kohė ishte njė nga qytetet mė tė pasura tė Rrafshit tė Dukagjinit.
Nga pikėpamja etnike qyteti i Pejės ishte i banuar me popullsi shqiptare e cila pėrbėnte pjesėn dėrmuese tė banorėve tė saj me kulturė, gjuhė, traditė dhe zakone tė veta tė lashta. Nė Pejė nė pallatin e Ismet Pashės dukej edhe bibloteka turko-franqeze prej vitit 1836. Peja mė 1881-1912 bėhet qendėr e sanxhakut tė Pejės, kurse mytesarif u emrua Ali Pashė Gucia. Nė kėtė kohė dokumentet e shumėta tregonin shkallėn e organizimit tė lėvizjes kombtare shqiptare nė periudhėn e Lidhjes Shqipe tė Prizrenit nė qytetin e Pejės. Historia e Pejės nė fund tė shek. XIX ėshtė i lidhur ngusht me mbajtjen e kuvendit tė Pejės. Duke qenė sė rreziku i copėtimit tė tokave shqiptare po rritej dhe kėrkesa pėr autonomi nuk po merreshin parasysh, rrethet patriotike shqiptare shtruan si detyrė krijimin e njė organizate tė re, qė tė vihej nė krye tė Lėvizjes Kombėtare.

Nė krye tė lėvizjes u vu Haxhi Zeka, njė nga udhėheqėsit mė tė shquar tė Lėvizjes Kombėtare nė Vilajetin e Kosovės dhe nė mbarė Shqipėrinė. Pėr kėtė qėllim nė vitin 1899 nė Pejė u mblodhė njė kuvend ku morėn pjesė delegatė nga gjithė Kosova. Kuvendi formoi njė Besėlidhje, qė u quajtė "Besa-Besė" ose Lidhja e Pejės. Besėlidhja e re udhėheqej nga atdhetari Haxhi Zeka. Lidhja e Pejės i kėrkoi Sulltanit qė tokat shqiptare tė drejtoheshin nga shqiptarėt, dhe nė shkolla e nė zyra tė flitej gjuha shqipe. Perandoria Osmane e frikėsuar dėrgoi ushtri tė mėdha dhe e shpėrndau Lidhjen e Pejės, me ērast vrau edhe shumė patriotė shqiptar, midis tyre edhe udhėheqėsin Haxhi Zeka me 1902. Pėrpjekjet e popullit shqiptarė pėr ēlirim vazhduan edhe mė vonė. Nė kėto rrethana qyteti i Pejės pas luftėrave Ballkanike u pushtua nga Sėrbia dhe Mali i Zi me ērast populli shqiptarė iu nėnshtrua gjenocidit, shkombėtarizimit dhe asimilimit. Mė 1913 nė rrethinat e Pejės dhe tė Gjakovės u pushkatuan 400 banorė qė refuzuan tė ndrojnė fenė e tyre Myslimane ose Katolike dhe kombėsin e tyre shqiptare. Shumė prej kėtyre nuk pranuan tė ndronin fenė, kėshtu qė nė mėnyrė mė tragjike e humbnin jetėn mbi stufėn e skuqur. Peja ka qenė gjithmonė njė ndėr rrugė-kryqet e Ballkanit dhe teritor jashtėzakonisht i rėndėsishėm i tranzitit. Si nė kohėn Iliro-Romake, ashtu edhe nė mesjetė dhe pas ardhjes sė Turqve nė teritorin e Pejės u gėrshėtuan shumė rrugė me rėndėsi tė madhe tregtare dhe strategjike. Peja ka qenė e lidhur nėpėrmjet komunikacioneve mė tė vogla me tė gjitha vendbanime tė mėdha. Nėpėr rrugė qarkullonin kurirėt romakė qė mbanin ndėrlidhjen (cursus publicus). Kanė marrė parasysh faktin qė Peja gjatė periudhės mesjetare ishte njė ndėr trevat mė tė pasura, andaj republika e Raguzes, komuna e Kotorit si dhe komunat tjera bregdetare tė Adriatikut u interesuan shumė herėt pėr kėtė mjedis. Me ardhjen e Turqėve nė Ballkan bėhen ndryshime tė mėdha politike.

Peja nė kėtė kohė lidhej me viset mė tė larta tė Perandorisė Otomane. Pasi qė nėpėr tė kalonin shumė rrugė tradicionale. Nė saje tė pozites sė pėrshtatshme gjeografike dhe elementeve tė bazės natyrore, si dhe nė bazė tė hulumtimeve arkeologjike qė janė bėrė deri mė tash, mund tė konkludohet qė duke filluar nga koha antike Peja pėrmendet si lokalitet i rėndėsishėm nė udhėkryq, gjė qė ndikoi nė zhvillimin e vetė qytetit, zejtarisė dhe tregtisė me viset e afėrta dhe tė largėta tė lindjes dhe tė perendimit. Kjo gjė mund tė shpjegohet, para se gjithash me fqinjėsinė e drejtpėrdrejtė me botėn greke nė jug dhe me Raguzen dhe Kotorin nė perėndim. Zejtaria nė Pejė ka zėnė tė zhvillohet qė nga periudha antike dhe ajo u transformua varėsisht nga shkalla e zhvillimit ekonomiko- shoqėror. Duke u bazuar nė zbulimet arkeologjike nė trevėn e Pejės, treva e Pejės ėshtė shumė e rėndėsishme pėr studimin e zejtarisė qė nga kohėt mė tė hershme. Nė bazė tė materialit arkeologjik tė zbuluar nė Pejė si: fibula, unaza, ēafore, gjilpėra, bylyzykė, dish saltalone dhe pafta prej argjendi, si dhe shtiza, shpata, thika, enė, monedha, helmeta prej bronzi etj.

Mund tė konkludohet qė nga kjo kohė fillon jeta e zhvilluar ekonomike dhe zanafillet e para tė zejeve. Shfaqjen e zejtarisė e ka shkaktuar fakti se ajo pėrfaqėsonte njėrėn nga degėt e ekonomisė tė popullsisė parahistorike Dardane. Nė mbėshtetje tė burimeve Raguzane mund tė konkludohet se gjatė periudhės mesjetare nė Pejė zejtaria ishte degė e rėndėsishme dhe intensive e ekonomisė. Sipas regjistrimit kadastral tė vitit 1582 nė qytetin e Pejės ushtroheshin gjithsej 56 zeje. Elementi zejtaro tregtar pėrbėnte shtresėn kryesore qytetare, ku pėrfshinte 43% tė popullsisė. Zejtaria nė Pejė arriti kulmin e zhvillimit, sidomos nė shekujt XVII dhe XIX. Prodhime me vlerė artistike nė kėtė kohė kanė dhėnė veēanarisht: argjentarėt, ipekgjinjėt, saraēėt, terzinjt, qeleshpunuesit etj. Sipas A. Buese, J. Millerit, Qarrshia e Pejės ka pasur nė vitin 1838 mbi 960 dyqane zejtare.

Burimet e kohės tregojnė se gjendja e arsimit lidhej ngusht me zhvillimin e qytetit nga ēdo pikėpamje, pėrgaditja arsimore e qytetarėve tė Pejės nė tė kaluarėn zhvillohej nėn kujdesinė e institucioneve tė ndryshme fetare. Nė institucionet fetare katolike dhe intitucionet fetare Muhamedane. Institucionet fetare me ndihmėn e tregtarėve tė pasur ngriten edhe shkollat e para fetare tė krijuara pėr nevojat e kulturės. Hapjen e shkollave shqipe qeveria turke e luftoi me tė gjitha mjetet. Prandaj, lufta pėr arsim dhe kulturė kombėtare u zhvillua nė kushte shumė tė vėshtira. Gjatė kėsaj periudhe, Turqia kombin shqiptar e kishte mohuar duke shėnuar nė deftere si turq. Mohimi i qenies sė kombit shqiptar ka sjellė nė vetė mos lejimin e hapjes sė shkollės shqipe. Pėrhapjet e para tė arsimit ilegal nė Pejė nė gjuhėn shqipe u bėnė nė Mejtepin e Hamam Xhamisė tė rindertuar nga Haxhi Zeka nė vitet 1870-1880. Pas luftės sė parė botėrore me 1915 nė Pejė u hapen disa shkolla shqipe. Hapjen e kėtyre shkollave nė Pejė dhe nė vendet tjera nė zonėn e okupimit Austro-Hungarez po duke parė nė njė anė si ruzultat i aspiratave politike tė monarkisė Austro- Hungareze tė popullit shqiptar pėr t'u shkolluar nė gjuhėn amtare.

Peja paraqet njė burim tė begatshėm tė trashigimisė materiale dhe shpirtėrore tė periudhave tė ndryshme, tė cilat veēohen pėr nga vlerat, cilėsitė, karakteristikat, rėndėsia historike etj. Zbulimet arkeologjike nė arealin e Pejės, tregojnė se nė kėtė hapėsirė ėshtė i pranishėm procesi i organizuar, jetės urbane, qysh nga kohėrat mė tė gjėra. Urbanizmi arriti shkallėn mė tė lartė gjatė kohės sė Diokleunit. ėshtė interesant tė pėrcillet ndėrimi i influencave tė ndryshme etno kulturale nė vendbanimin e Pejės, prej godinave Dardane, romake, bizantine, sllave, dhe turko-orientale.
Kėshtu, me tė gjitha vlerat kulturore popullore shqiptare (arkitektura, skulptura, doket dhe zakonet dardane) tė trashėguara nga antika, bizanti, madje edhe mesjeta, qė e gjetėn Osmanėt, kohė pas kohe e plotėsuan me ndėrtime tė reja.

Ardhja e turqve solli njė influencė shumė tė fortė tė kulturės osmane-islame nė jetėn shpirtėrore dhe kulturėn materiale tė kėsaj treve. Nė kėtė pikėpamje janė karakteristike: kompleksi i patrikanės sė Pejės, kullat e shekujve XII-XIX, sarajet e Pejės, xhamitė, teqet, mesxhidet, varrezat, tyrbet, mullinjtė, hanet, sahatkullat, urat, shadėrvanet, krojet publike (ēesmet), kainaket, hamamet (banjot publike) etj. Nė fund, qėllimi i tyre ishte qė ky punim tė paraqet zhvillimin historik, gjeografik, arkitektonik, religjioz, edukativo-arsimor, entno-kulturor tė Pejės duke u nisur nga prehistoria e qytetit e deri nė mbarim tė luftės sė parė botėrore (1914).

Tė flasėsh pėr Pejėn dhe zejatrin pejane, mesiguri se duhet kohė por edhe material qė gjithmon duhet tubuat. Prandaj, kushdo qė flet dhe shkruan, ėshtė e pamundur tė jetė komplet dhe tė mos lėshoj diēka pa theksuar. Ėshtė gjyna(mekat) tė lėshosh ēdo detal, por fatkeqėsisht ka edhe mungesa nė aspektin e kompletimit tė tė dhėnave dhe materialit mbi Pejėn. Monedhat e gjetuar nė gėrmadhat e vendit tė quajtur Gradinė ose Ara e Turjakėve, tani ku ėshtė Fabrika e baterive industriale, tė cilat janė tė kohės sė Justinianit, tregojnė se Peja ka qenė vendbanim i qytetėruar qė nga kohėt e hershme. Kjo ėshtė pėrgjigjja nė pytjen se Peja si qendėr e civilizimit e edhe si qendėr tregtare daton qė nga kohėt e hershme. Arsye tjetėr ėshtė se Peja ka njė pozitė shumė tė pėrshtatshme gjeostrategjike, se ajo gjendet nė veriperėndim tė Rrafshit tė Dukagjinit, qė nga veriu lidhet me Sanxhakun pėrmes Qafės sė Zhlebit ose tė Padalishtes me Tutinin, Sjenicėn dhe Rozhajėn. Ndėrkaq, nga perėndimi, pėrmes Grykės sė Rugovės lidhet me Qafėn e Ēakorrit, respektivisht me Qafėn e Diellit, me Plavė, Guci e nėpėrmjet kėsaj treve me Lugun e Pejės me Malėsi tė Shqipėrisė qė ēon pėr nė Shkoder.

Gjatė ndėrtimit tė Hotelit "Oniks" nė Banjė tė Pejės, vlen tė pėrmendet se janė gjetur dy varreza, nė tė cilat janė zbuluar gjėra prej argjendit dhe qelibari, qė tregon se kėtu ka ekzistuar njė qendėr tregtare dhe banjė shėruese, ku kanė ardhur tregtarė tė mėdhenj.
Ndėrsa, nė lindje tė qytetit, kah vendbanimi i Zahaqit, nėn varrezat e qytetarėve tė fesė Islame janė gjetur varrezat e latinėve (katolikėve).
Pėr kėtė arsye edhe kjo pjesė quhet Varrezat e latinėve, gjė qė edhe kjo e dhėnė tregon pėr lashtėsinė e Pejės dhe zhvillimit tė zejtarisė nė kėtė pjesė tė Kosovės. Kėtė e begaton edhe argumenti tjetėr: nė pjesėn e Lagjes sė Kapeshnicės, respektivisht nė pjesėn e sipėrme tė kėtij lokaliteti, nė vendin e quajtur "Guri Tangall" dikur kanė qenė varrezat shqiptare tė konfesionit katolik, qė edhe sot e kėsaj dite bregu mbi kėtė vend quhet Bregu i varreve. Tė gjitha kėto tė bindin se Peja ka qenė qytet i vjetėr dhe me zejtari tė zhvilluar. Pra, qyteti i lashtė i Pejės, respektivishtė qyteti mė i vjetėr i Kosovės me njė qytetėrim tė lartė ilir,romak dhe mesjetar, deri nė fund tė shekullit XVII, shtrihej nė anėn e majtė buzė lumit LumėBardhė, nė Fushėn e Pejės e cila quhet edhe Gradinė. Kalaja e Pejės e cila gjendet nė fund nė fund tė Pejės sė sotme, e qė u shkatrua pa kurrfarė pėrgjjegjėsie para disa vjetėsh, deri nė fund tė shkullit XVII ishte nė krye tė Pejės.

Nė atė kohė, pėr shkak tė luftėrave austriako-osmane dhe pėr shkak tė epidemisė se murtajės u shkatėrruan qytetet e Kosovės, ekonomia e saj ra shumė, kurse 2/3 e popullsisė u zhdukėn. Prej asaj kohe qyteti i Pejės filloi tė shtrihej kah Gryka e Rugovės, kurse qyteti i lashtė, qė shtrihej nė rrafshinė, mbeti gėrmadhė dhe u shndėrrua nė fushė-tokė buke.
Peja nė atė kohė, respektivisht nė shekullin e XVIII kishte afėr 50 dyqane tabakėsh, qė mjaft tregon pėr peshėn e kėsaj zejeje dhe pėr zhvillimin e zejeve tjera mė vonė qė janė hallkė e kėsaj tė parės. Se sa tregon edhe datat, gjegjėsisht vitet kur edhe janė djegur pazaret e kėtij qyteti. Pazari i Pejės ėshtė djegur mė 1851, 1863, dhe 1881. Po ashtu edhe nė vitin 1936 zhduken nė flakėn e zjarrit shumė dyqane zejtarėsh, kurse nė kohėn e Luftės sė II botėrore-me 1943 janė djegur dyqanet pėrreth Shadėrvanit sė bashku me xhaminė qė kėtu kthenin zejtarėt pėr ti'u lutur Zotit. Edhe tani nė luftėn e fundit qė pėrjetoj Kosova, pra nė luftėn e pranverės sė pėrgjakshme u dogjė dhe u rrafshua me tokė Qarshi e Gjatė, njė bazė e zejtaris Pejane, Qendra Zejtare dhe shumė dyqane tregtare.

Hotelieria dhe Turizmi nė Pejė:
Sipas tė dhėnave tė shumėta, kjo qendėr e Rrafshit tė Dukagjinit ishte karakteristike pėrkah zhvillimi tė tregtisė dhe se kėtu kanė kthyer tregtarė tė njohur nga vise tė ndryshme edhe gjatė sundimit turk pėr tė pushuar.
Do theksuar se nė Pejė, prej vitit 1932 kanė punuar Hotel "Korzo", me trembėdhjetė dhoma njėkrevatėshe dhe nėntė dhoma dykrevatėshe, ka punuat Hotel "Ballkani, Hotel "Imperial", Hotel "Evropa" etj. Mė vonė nė maj tė vitit 1959 u lėshua nė punė edhe njė Hotel tjetėr qė tani quhet Hotel "Rugova".
« Last Edit: September 07, 2010, 12:19:29 PM by Beni »

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1483
    • http://www.peja1.com
RE: PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« Reply #4 on: January 14, 2010, 10:04:18 AM »
Ja edhe disa foto nga qyteti im






 

Radio Dukagjini




Peja1 Per Android

Facebook

Reklamat

Kalendari

Su Mo Tu We Th Fr Sa
1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31

Postimet e Fundit

xxJa si e poshtėroi Platininė Cristiano Ronaldo (VIDEO)
Posted by: Beni, December 20, 2014, 11:17:10 PM
Replies: 0

Board: Sporti botėrorė
Views: 8




Cristiano Ronaldo turpėroi Michel Platininė pas Botėrorit tė Klubeve.
Ylli i Real Madridit, Cristiano Ronaldo, nuk e pėrshėndeti presidentin e UEFA-s, Michel Platini.

Portugezi kaloi para francezit pa ia shtrėnguar dorėn, duke e injoruar atė.




http://youtu.be/4POiN51xXHQ
xxBefason Stefanoviē: Qeveria serbe e ka njohur Kosovėn
Posted by: Beni, December 07, 2014, 07:33:07 AM
Replies: 0

Board: Lajmet nga Kosova
Views: 70



Ish-kryenegociatori i Serbisė nė bisedimet me Kosovėn ka komentuar marrėdhėniet mes Shqipėrisė dhe Serbisė, vizitėn e Kryeminitrit Rama nė Beograd dhe qėndrimin e qeverisė serbe ndaj Kosovės, nė njė intervistė ekskluzive pėr “A1 Report”.

Z. Stefanoviē si do t’i pėrshkruanit marrėdhėniet Shqipėri-Serbi nė kėto momente?

Situata ėshtė ende plot me tension dhe goxha shqetėsuese dhe ishte shgėnjyese mėnyra se si pėrfundoi vizita e z.Rama. E di qė ka njė potencial tė madh pėr marrėdhėniet tona qė duhet ta shfrytėzojmė por kėtė duhet ta bėjmė menjėherė sepse kemi ēuar dėm shumė dekada nė marrėdhėnien tonė, pa mundur ti riparojmė lidhjet tona ndaj dhe duhet ti rivendosim kėto lidhje sa mė shpejt. Por mendoj se kėtė duhet ta bėjmė sepse duam vetė jo sepse dikush nė Bruksel apo nė Berlin na e kėrkon kėtė gjė. Dhe pikėrisht kjo ndodhi nė Beograd. Kjo vizitė ishte, nėse mund ta quajmė kėshtu-pėrmbushje e axhendės sė integrimeve tona europiane, pra pėr tė dyja palėt, Tiranėn dhe Beogradin. Ndaj ishte mėse e dukshme qė ata duhej ta takonin njėri tjetrin por jo se dėshironin ta shihnin njėri tjetrin. Por unė besoj se ne duhet tė duam tė takohemi me njėri tjetrin sepse ka plot gjėra qė na bashkojnė, jo vetėm nga ana gjeografike, dhe tė gjitha kėto gjėra duhet tė vijnė tė parat.

Ju thoni se jeni i zhgėnjyer pėr mėnyrėn se si pėrfundoi vizita. Pse e thoni kėtė?

Pėrfundoi nė njė atmosferė tė keqe, nė atė qė ne kėtu nė Beograd e konsiderojmė si njė incident. Ajo qė deklaroi kryeministri Rama, ėshtė mėse e ditur pėr ne, nuk ėshtė se ishte ndonjė suprizė sepse ne e dimė qė Shqipėria ishte ndėr vendet e para qė njohu pavarėsinė e Kosovės si shtet i pavarur. Por surpriza ishte fakti qė dy kryeministrat nuk arritėn tė koordinojnė me njėri tjetrin konferencėn pėr shtyp dhe ndaj pati njė problem. Nėse do ta kishin koordinuar, pra tė kishin rėnė dakord se ēfarė do tė deklaronin para medias, sepse zakonisht bie dakord se ēfarė nuk duhet thėnė apo cilat tema duhen evituar. Dhe nėse ata dėshtuan nė kėtė gjė atėherė vepruan si amatorė, e them kėtė si diplomat. Nėse e koordinuan dhe ranė dakord qė nuk do tė flitet pėr atė ēėshtje, atėherė z.Rama bėri njė gabim tė madh.

Mendoj se ka shumė mėnyra pėr ta thėnė njė gjė, por mendoj se ai zgjodhi shembullin mė tė keq tė asaj qė ėshtė mėse e ditur, pra qė Shqipėria mbėshtet pavarėsinė e Kosovės dhe inkurajon vendet e tjera qė tė bėjnė tė njėjtėn gjė. Pra nėse mė lejohet, z.Rama mund tė kishte thėnė "Qėndrimi ynė pėr Kosovėn ėshtė i njohur dhe ne besojmė qė Kosova ėshtė njė shtet i pavarur"-dhe do tė mjaftonte kaq. Por ai shkoi pėrtej duke thėnė se Serbia duhet ta njohė Kosovėn dhe kėtė realitet qė ajo ėshtė njė shtet i pavarur. Pra pati disa skaje tė vrazhda nė kėtė bashkėbisedim dhe kjo u pa qartė.  Nga ana tjetėr edhe kryeministri ynė u pėrgjigj me shumė emocione dhe nė mėnyrė tė nervozuar, ēka gjithashtu ishte e qartė. Pra e gjithė vizita praktikisht dėshtoi. Tė mos harrojmė incidentin me dronin dhe atė flamurin qėsharak, pasojat e sė cilit ishin tė pranishme edhe gjatė vizitės. Ndaj mendoj se kjo vizitė u bė nė kohė tė papėrshtatshme.

Ka shumė gjėra qė mund tė bėjmė sė bashku sepse jetojmė nė tė njėjtin rajon, ndaj duhet tė jetojmė dhe punojmė sė bashku. Pa pajtim dhe pa ndėrtimin e urave lidhėse mes serbėve dhe shqiptarėve nuk ka paqe dhe prosperitet pėr Ballkanin. Ėshtė mėse e thjeshtė. Pra nėse nuk gjejmė objektivat e pėrbashkėt dhe mirėkuptim tė pėrbashkėt dhe tė njėjtėn pikėpamje pėr tė ardhmen tonė tė pėrbashkėt, atėherė ne tė gjithė do tė dėshtojmė nė mėnyrė tė hidhur nė kėtė rajon. Ndaj mendoj se qė tė dy kryeministrat thellė nė zemrat dhe mendjet e tyre e dinė kėtė gjė por pėr hir tė publikut tė tyre luajtėn njė tjetėr lojė nacionaliste qė pėrfundoi si njė farsė.

Patėm edhe anulimin e takimit nga presidenti i Serbisė.

Jo nė fakt takimi u anulua pėrpara. Ne u informuam qė pėrpara vizitės qė presidenti nuk do tė takohej me kryeministrin Rama. E di por nuk ėshtė kjo mėnyra pėr tė vepruar nė tė tilla raste. Pra dua tė them qė interesi ynė ėshtė qė tė kemi marrėdhėnie tė mira me Shqipėrinė dhe tė takohemi me Z.Rama. Pra nuk mund ta lėsh kryeministrin "jashtė nė tė ftohtė" dhe thjesht tė lash duart duke tentuar tė hiqesh si njė turbo-patriot mė i madh se ai tjetri. Nuk bėhet kjo dhe mendoj se ėshtė qesharake, qė tė jem i sinqertė.

Mendoj se presidenti kishte njė shans tė mirė qė tė takohej me tė dhe duhej ta kishte takuar z.Rama, mbase pa praninė e kamerave. Pra ne nuk e dimė nėse ata e diskutuan "tabunė" e madhe, elefantin nė dhomė, pra Kosovėn. Por jam i sigurt qė nuk kanė diskutuar pėr problemet nė Kosovė, edhe pse kishin shansin qė ta evitonin atė qė ndodhi, pra tė ofendonin njėri tjetrin. Por nėse nuk e kanė pėrmendur fare nė takim, atėherė nuk ėshtė aspak serioze por sjellje prej amatorėsh.

Pavarėsisht atmosferės qė ju pėrshkruani, a mendoni se ishte njė hap i mirė qė njė kryeministėr i Shqipėrisė erdhi nė Serbi pas gati 70 vjetėsh?

Po, padyshim qė po. Ish-kryeministri juaj pati ardhur nė vitin 2003 nė njė moment tė vėshtirė, nė ceremoninė e varrimit tė kryeministrit Zoran Gjingjiē, ndaj dhe nuk ishte njė vizitė zyrtare. Kėshtuqė 68 vjet ėshtė me tė vėrtet njė periudhė e gjatė kohe dhe askush kėtu nė Beograd nuk e beson qė na u desh kaq shumė kohė qė tė takonim fqinjin tonė dhe mendoj se nė pėrqindje tė madhe, kemi humbur shumė mundėsi sėrish por duhet tė shfrytėzojmė mundėsitė e reja. Sė shpejti kemi njė samit kėtu nė Beograd dhe z.Rama do tė vijė sėrish, ēka ėshtė njė mundėsi e mirė pėr tė diskutuar pėr problemet qė kemi me Shqipėrinė dhe praktikisht pėr tė punuar pėr interesin tonė tė pėrbashkėt dhe jo sepse dikush na e kėrkon ta bėjmė kėtė gjė. Kjo ėshtė njė prej gabimeve mė tė mėdha qė bėjmė.

Pra ēdo njeri nė Tiranė qė po sheh kėtė intervistė tani apo qė po shihte konferencėn pėr shtyp e di qė kjo nuk ėshtė e sinqertė, dhe nėse ėshtė kėshtu pse duhet ta bėjmė atėherė? Sepse do tė na vėnė nota tė mira nė shkollė? Ajo qė duhet tė bėjmė ėshtė qė tė kapim mundėsitė pėr fėmijėt tanė dhe tė ardhmen. E di qė tingėllon si njė frazė klishe por nuk ėshtė kėshtu sepse unė besoj fort se kombi shqiptar, populli shqiptar qė jeton nė shumė vende, jo vetėm nė Shqipėri dhe populli serb qė jeton nė disa vende dhe jo vetėm nė Serbi duhet tė gjejė mėnyrėn pėr njė dialog tė frytshėm qė sjell rezultate. Sepse pa kėtė, jo vetėm qė gardhet e vjetra tė Ballkanit do tė vazhdojnė tė ekzistojnė por do tė vazhdojmė ta shohim njėri tjetrin si konkurentė tė mėdhenj, njė konkurencė qė bazohet nė urrejtje, keqkuptime dhe mungesė njohje, duke parė gjithnjė pas dhe nga historia. Edhe pse kemi tė njėjtėn histori, rrėfimi i saj ndryshon pėr dy vendet.

Duhet tė mėsojmė qė ta kuptojmė njėri tjetrin. S'kemi pse ta duam njėri tjetrin, por ta kuptojmė njėri tjetrin si fqinj. Unė e di qė jam shumė i izoluar kėtu nė skenėn politike tė Serbisė por besoj vėrtet qė nėse ne tė gjithė do tė shkojmė drejt BE-sė, dhe atje po shkojmė sepse kjo ėshtė ajo ēka ne tė gjithė duam tė bėjmė, nuk do tė gjykohemi thjesht pėr rezultatet tona mė vete, por tė gjithė bashkė si njė rajon. Ndaj dhe duhet tė bėhemi bashkė.

A janė Shqipėria dhe Serbia rivale pėr pozicionin e tyre nė rajon. Shqipėria ėshtė vlerėsuar shpesh si faktor stabiliteti nė Ballkan. A ėshtė Serbia xheloze pėr faktin se ka humbur rolin e saj tė dikurshėm nė rajon??

Sė pari, mendoj se ėshtė njė iluzion sepse ne kemi qėnė faktor stabiliteti pėr shumė kohė, ēka tregon se vėmendja nga fuqitė perėndimore shkon nga njė partner tek tjetri dhe ėshtė i ndryshėm nė kohė tė ndryshme. Ndaj besoj se kushdo qė ndjek kėtė iluzion "ne jemi shumė tė rėndėsishėm dhe tė tjerėt janė kot" ai bėn njė gabim tė madh pėr tė ardhmen e vendit tė tij. Sa mė shpejt ta mėsojmė dhe kuptojmė qė ata, pra komuniteti ndėrkombėtar na sheh neve si njė e tėrė, si njė rrugė. Ka njerėz nė Serbi qė besojnė se duhet ti afrohemi mė shumė Moskės sepse besojnė se Brukseli nuk na kupton ne ashtu siē duhet, apo sepse Uashingtoni preferon Shqipėrinė nė vend tė Serbisė.

Dhe kjo gjė vazhdon, e vazhdon, dhe ne jemi tė gjithė fatkeqė nė Ballkan. Jemi tė gjithė tė varfėr, infrastruktura jonė ėshtė e tmerrshme, investimet janė tė vogla, njerėzit punojnė pėr rroga tė ulėta, kėtu ėshtė papunėsia mė e lartė nė Europė, ne nuk jemi tė aftė as tė ndėrtojmė njė hekurudhė pėr tė lidhur Nishin me Tiranėn apo njė autostradė qė do tė na lidhte neve tė gjithė bashkė. E di qė ka plot plane por na duhet tė punojmė sėbashku si njė bllok drejt perėndimit. Ndaj dhe kam idenė qė duhet tė pėrqėndrohemi tek mundėsia pėr tė krijuar njė strukturė tė re politike tė Ballkanit Perėndimor, nė baza konfederate. Keq apo mirė perėndimi na sheh si njė bllok, atėherė pse tė mos bėhemi tė tillė. Pse tė mos i japim Ballkanin popullit tė kėtij rajoni?

Pas incidenteve gjatė ndeshjes, kėtu u fol shumė pėr tė ashtuquajturėn Shqipėria e Madhe. A i druhet vėrtet politika dhe populli serb kėtij projekti?

Ka disa qė e besojnė dhe ata janė kryesisht nė krahun e djathtė tė spektrit politik. Ka edhe njerėz zi z.Koēo Danaj por janė figura tė margjinalizuara. Di qė ka edhe njė parti nė Shqipėri qė ushqen kėtė ide. Siē kemi edhe nė Serbi njė parti qė ushqen idenė e Serbisė sė madhe. Por jam shumė i kėnaqur tė thėm qė kėto parti nuk kanė peshė. Partia Radikale Serbe nuk e kaloi pragun elektoral, ēka mendoj se ėshtė shumė mirė pėr Serbinė dhe Ballkanin qė ata nuk janė tė aftė qė tė tėrheqin mbėshtetės. Tė gjitha kėto janė ėndrra tė rrezikshme dhe iluzione sepse nuk mund ti ndryshosh kufijtė nė Ballkan pa luftė dhe askush nuk e do kėtė gjė dhe askush nuk ėshtė i aftė pėr kėtė. Pra partitė e mėdha nė Serbi dhe Shqipėri luftojnė pėr integrimin nė BE.

Shqipėria ėshtė anėtare krenare e NATO-s dhe si e tillė nuk lejohet tė ndryshosh kufijtė veēanėrisht karshqi fqinjėve qė janė apo do tė bėhen sė shpejti anėtare tė NATO-s siē ėshtė Maqedonia. Ndaj mendoj qė duhet ti lėmė kėto, jo ėndrra por do t'i quaja makthe nėpėr muze, aty ku e kanė vendin ashtu si politikanėt qė i promovojnė kėto ide. Ka shumė gabime nė historinė tonė tė pėrbashkėt. Kombi serb ka bėrė shumė gabime veēanėrisht karshi faktorit shqiptar. Edhe politikanėt shqiptarė kanė bėrė gabime karshi popullit serb por duhet tė mėsojmė prej kėtyre gabimeve dhe ti kapėrcejmė.

E besoj vėrtet qė duhet tė shohim nga e ardhmja dhe jam i kėnaqur qė z.Rama e tha kėtu nė Beograd qė duhet tė shohim drejt tė ardhmes dhe shpresoj ta ketė me tė vėrtetė. Por veprimet do ta vėrtetojnė kėtė dhe jo fjalėt, sepse fjalėt janė tė lira, veēanėrisht nė Ballkan. Por nėse janė thjesht fraza tėrheqėse pėr Brukselin, qė pėrsėriten vazhdimisht atėherė nuk kanė asnjė vlerė. Si pėrshembull, kur thua se beson nė nė tė ardhmen dhe mė pas ndalon nė Merdarė dhe pėrshendet njė grup njerėzish qė kanė po tė njėjtin flamur tė Shqipėrisė sė Madhe dhe kjo pamje transmetohet kėtu nė televizionet serbe, njerėzve nuk u pėlqen kjo gjė.

Mė falni por nuk ka ndodhur kėshtu, tė paktėn siē thonė njerėzit qė kanė shoqėruar z.Rama atė ditė. Ai ndaloi pėr tė ecur nė kėmbė drejt kufirit dhe pėrshėndeti njerėzit, jo pikėrisht kėtė grup qė mbantė flamurin qė ju thoni.

E kuptoj, por e shihni pra, qė askush nuk u shqetėsua qė ta sqaronte kėtė gjė. Duhet ta kuptoni qė perceptimi kėtu nė Serbi ėshtė me tė vėrtet negativ karshi z.Rama, vizitės dhe pėr rrjedhojė edhe karshi Shqipėrisė. Sepse njė pjesė e mirė e qytetarėve nė Serbi beson se z.Rama ėshtė njė figurė e re kombėtare shqiptare qė po lufton pėr Shqipėrinė e Madhe, por kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Pra kemi shumė pėr tė bėrė sėbashku. Na duhet tė shpjegojmė, tė korigjojmė gabimet tona dhe duhet tė jemi mė tė guximshėm pėr ta bėrė kėtė. Por duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm sepse nė Ballkan, fjala vret mė shumė se plumbi. Dhe ajo qė kam mėsuar nga ajo qė ndodhi nė Kosovė ėshtė se njerėzit lėndohen mė shumė nga fjalėt dhe informacionet false se sa nga plumbat e vėrtetė. 

Le tė mbetemi kėtu, tek informacionet e pasakta apo keqinformimi. A nuk mendoni se media serbe pati njė rol pėr mėnyrėn e njėanshme se si raportoi pėr tė dyja ngjarjet qoftė pėr ndeshjen apo edhe pėr vizitėn e z.Rama ku madje pėrkthimi u ndėrpre ndėrsa ai fliste.

Jo nė fakt nuk kishte fare pėrkthim, ēka ėshtė edhe mė e rėndė. Por mė pas media e transmetoi sėrish konferencėn me pėrkthim, dhe ata e shpejguan si njė problem teknik, kėshtu thanė tė paktėn. Nga ana tjetėr, mė duhet tė jem i sinqertė me ju, ne si Parti Demokratike tė cilėt jemi praktikisht e vetmja opozitė e vėrtetė kėtu nė Serbi, ishim shumė tė pakėnaqur me mėnyrėn se si media pasqyroi ngjarjet. Nuk e di se si reagoi media nė Shqipėri por jam i sigurt qė ekziston i njėjti nivel influence nga qeveria tek media, si nė Tiranė dhe nė Beograd. Kėshtu qė rezultati ishte i shėmtuar dhe pak a shumė njė histori e njėanshme nė tė dyja vendet tona.

Kėtu nė Serbi tė gjithė raportuan pėr incidentin me dron por nuk pati thuajse fare shpejgim pėr thirrjet ofenduese tė tifozėve serbė nė pankinat e stadiumit. Pra e kuptoni, i gjithė theksi u vu tek droni, ndėrsa nė Shqipėri theksi iu vu tifozėve qė ofenduan jo vetėm futbollistėt por edhe kombin shqiptar. Nėse mė lejohet qė tė nxjerr njė konkluzion do tė thosha se ėshtė njė histori e vjetėr nė Ballkan. Tė gjithė qė sjellin rrotull kėndvėshtrimet e tyre qė nga historia, kultura, marrėdhėniet, urrejtja dhe kėshtu kemi njė rreth vicioz tė vazhdueshėm dėshtimi total qė sjell keqkuptim dhe urrejtje mes dy kombeve tona, i cili do tė vazhdojė sepse askush nuk po shqetėsohet qė tė dėgjojė palėn tjetėr, qė tė zvogėlojė muret mes nesh, askush nuk po shqetėsohet realisht pėr tė na afruar. Po ēfarė na bashkon realisht bashkė?

Kur pyet njė djalė nė Vlorė, nė Shkodėr apo nė Tiranė, apo nė Nish apo Kragujevac, do tė thotė "Ata nuk na pėlqejnė neve, ata na urrejnė". Ata mund tė thonė qė Edi Rama ėshtė njė “djall” qė erdhi kėtu nė Beograd pėr tė na provokuar. Ky ėshtė pra perceptimi dhe nė politikė pėr fat tė keq perceptimi ėshtė gjithēka. Pra Rama kishte mundėsinė qė tė tregohej mė i madh, se sa ē'ėshtė me tė vėrtetė duke thėnė disa gjėra qė do tė kishin qėnė tė shquara por nuk ia doli dot. Ai tha ato gjėra qė tė gjithė prisnin prej tij nė kėtė situatė, edhe kryeministri jonė gjithashtu. Pra ata nuk e kaluan dot kėtė provim, sipas meje. Pra ėshtė si njė pasqyrė e vjetėr dhe e pisėt ballkanike ku ne gjithmonė bėjmė atė ēka pritet prej nesh duke ndjekur gjithmonė rrugėt e vjetra qė janė tė mbushura me viktima, gjak, pėrleshje, keqkuptime, krime lufte, urrejtje dhe kėto nuk janė rrugė tė shtruara por tė mbuluara me baltė.

Dhe qė tė dy kryeministrat vendosėn tė pėrdorin rrugėn e vjetėr sepse ndjehen mė mirė dhe publiku i mbėshtet. Nacionalizmi ėshtė padyshim sheqeri mė i ėmbėl por ėshtė kaq i lirė dhe i thjeshtė pėr tu shitur. Ajo qė ėshtė e vėshtirė tė bėhet ėshtė pikėrisht e kundėrta e tij, tė krijosh rrugė tė reja. Ndaj dhe jam i sigurt qė dy kryeministrat gabuan, por ishte Rama ai qė provokoi. Siē edhe duhet tė dėnojmė shumė gjėra qė ndodhėn nė stadium gjatė ndeshjes me ekipin kombėtar shqiptar si ofendimet e tifozėve apo droni me flamurin e Shqipėrisė sė Madhe. Jam krenar tė them qė ekipi jonė veproi nė mėnyrė pozitive. Nė mėnyrė disi qesharake ata ishin heronjtė e kėsaj mundėsie tė dėshtuar pėr tė patur njė ndeshje normale futbolli, sepse ata nuk provokuan, ata morrėn flamurin thjesht pėr tja dhėnė shqiptarėve. Pati shumė provokime nga pankinat por jo nė fushė deri kur disa prej tifozėve hynė me dhunė nė fushė.

Pra duhet ti japim fund ēdo gjėje negative pėr tė ardhmen tonė. Sepse ėshtė shumė e lehtė tė ofendosh tjetrin. Psh, sikur tju thosha qė Skėnderbeu ishte serb dhe kjo ėshtė ajo ēka lidh shqiptarėt dhe serbėt, ēfarė do tė thoshit? A ėshtė kjo e kėndshme? Padyshim qė jo, por njerėzit kėtu nė Serbi besojnė se ai ishte serb dhe nė fakt ka prova pėr kėtė. Ka mė shumė prova qė Skėnderbeu ishte serb se sa qė Kosova ka qėnė ndonjėherė shtet. Pra e shihni, nėse vazhdojmė tė masim gjėra tė tilla, ka gjithmonė tulla pėr ti shtuar murit qė ekziston mes nesh, gjithmonė dhe ju garantoj qė ne jemi shumė tė talentuar pėr tė vendosur kėto tulla, siē jeni edhe ju. Ky ėshtė njė prej talenteve tė pėrbashkėta qė kemi nė Ballkan.

Po pėrse mendoni qė ėshtė kaq e vėshtirė tė pranojmė qė nuk biem dakord me njėri tjetrin?

Nė fakt nuk ėshtė e vėshtirė fare, duhet thjesht tė ulemi bashkė dhe tė themi "Ju e njihni Kosovėn, ėshtė e drejta juaj dhe askush nuk do tė ndėrhyjė se jeni shtet sovran por tė lutem, tė paktėn kur tė jemi bashkė pėrpara kamerave nė njė eveniment publik le tė pėrpiqemi tė mos e provokojmė njėri tjetrin. Po i jap edhe njė tjetėr kėshillė falas z. Rama qė mund tė kishte thėnė thjesht "Qėndrimi ynė pėr Kosovėn ėshtė i ditur qė ne besojmė se ėshtė njė shtet i pavarur". Pse duhet tė shkosh pėrtej kėsaj? Pėrse pėr herė tė parė pas 68 vjetėsh vjen nė Beograd dhe i jep vetes tė drejtėn pėr ti dhėnė leksione serbėve? “Mė lini tju mėsoj se ēfarė ėshtė nė interesin tuaj". Sikur unė tė vij nė Tiranė njė ditė kur tė kemi ndryshuar kėtė qeveri, a do tė prisnit qė unė tju provokoj apo prisni qė tė bėj dicka tė mirė pėr vendet tona.

Po ju si mendoni, ka vėrtet kaq shumė urrejtje mes nesh?

Sė pari mendoj se ne nuk e njohim shumė njėri tjetrin pėr ta urryer. Por ne dimė shumė pak. Kemi vetėm pak studentė tė gjuhės shqiptare nė universitetin tonė, ēka ėshtė pėr tė ardhur keq. Duhet tė ketė mė shumė tė rinj qė mėsojnė gjuhėn shqipe sepse ėshtė gjuha e Ballkanit, po bėhet njė gjuhė dominuese nė disa vende. Pra pse tė ikim nga njė kulturė qė ėshtė kaq afėr me tonėn? Shumė shkrimtarė serbė kanė shkruar pėr Shqipėrinė por shumė pak njerėz e njohin Kadarenė kėtu.

Pra na duhet tė mėsojmė mė shumė pėr njėri tjetrin. Ka njė ndjesi qė shqiptarėt nė Kosovė kanė mė shumė antagonizėm ndaj Serbisė se sa shqiptarėt e Shqipėrisė, sepse ata ndjejnė qė kanė pėsuar nga shteti serb ndėrsa shqiptarėt e Shqipėrisė jo. Por nga ana tjetėr kur shkon nė Prishtinė ka shumė gjėra qė na lidhin pėrtej politikės, literatura, muzika. E kuptoni ata nuk shohin gjithnjė e mė shumė drejt Tiranės por nga Beogradi sepse ėshtė diēka e natyrshme. Pra lidhjet skanė pse tė jenė vetėm etnike, por edhe ekonomike, tregtare dhe kulturore, ēka ėshtė mė e rėndėsishmja por mė e neglizhuara nė kėtė pjesė tė Europės.

Po politika serbe a po pėrpiqet ta ushqejė kėtė keqperceptim ?

Tradicionalisht politika serbe e ushqen kėtė keqperceptim madje pėr dekada do tė thosha edhe pėr shekuj me radhė. Shumė njerėz qė prej familjeve mė tė vjetra tė dinastisė serbe kishin perceptimin e keq tė fiseve shqiptare nė kufijtė jugorė qė ishin ushtarė tė mirė tė Sulltanit. Por shqiptarėt ishin edhe rebelė ndaj otomanėve por kjo pjesė e historisė ėshtė lėnė mėnjanė. Mbase jo nė mėnyrė tė qėllimshme sepse unė nuk besoj tek teoritė e konspiracionit. Shumė herė nė Kosovė njerėzit mė thoshin se akademia serbe bashkė me Kishėn shpiku planin djallėzor ndaj kombit shqiptar. Por pėr mua kėto janė gjepura. Mungesa e dijes dhe paragjykimet janė si motra binjake dhe ecin sė bashku pėr breza me radhė.

Dhe fatkeqėsisht nė arsim s'ka shumė pėr tė mėsuar. Unė besoj qė edhe nė tekstet shqiptare thuhen gjithashtu gjėra tė kėqia ndaj serbėve por po flas pėr sistemin tonė arsimor ku mund tė mėsosh gjėra si psh. shqiptarėt iu kundėrvunė ushtrisė serbe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Por ka edhe shembuj pozitivė tė disa prej liderėve shqiptarė qė e ndihmuan ushtrinė serbe. Por kėto gjėra janė lėnė si shėnim nė fund. Pastaj, ajo ēka mėsojnė nxėnėsit kėtu ėshtė qė Shqipėria ka qėnė e izoluar gjatė regjimit tė Enver Hoxhės, qė ka mbėshtetur protestat e studentėve nė Kosovė dhe qė ishte ndėr vendet e para qė njohu pavarėsinė e saj dhe kemi dhe Kadarenė. Dhe kjo ėshtė e gjitha. Kjo ėshtė shumė pak pėr tė ardhmen dhe stabilitetin e Ballkanit.

Le tė flasim pėr atė qė ju e quajtėt "tabuja e madhe", Kosovėn. Pavarėsisht politikės a ėshtė e vėrtet qė Kosova ėshtė gjithnjė e mė pak e rėndėsishme pėr serbėt, kemi parė madje edhe nė fushata elektorale nuk po pėrdoret mė si njė kauzė. Kur mendoni qė serbėt, qytetarėt dhe politika do ta pranojė ekzistencėn e saj si shtet, pasi e di qė publikisht askush nuk do qė tė njohė pavarėsinė e saj.

Nė fakt unė mendoj qė kemi bėrė mjaft pėr tė arritur nė kėtė pozicionin "le tė pranojmė qė nuk biem dakord" dhe mendoj se qėndrimi ynė aktual ėshtė rezultat i negociatave tė ashpra me Prishtinėn qė pėrfunduan me 7 marrėveshje edhe pse shumė prej tyrė nuk janė bėrė realitet, por qė i hapėn rrugė marrėveshjeve nė Bruksel, qė padyshim janė njė sukses. Por duhet ti jetėsojmė ato qė kemi rėnė dakord. Por ju keni tė drejtė, njerėzit kėtu nuk shqetėsohen mė pėr Kosovėn, nuk ėshtė mė njė temė diskutimi. Por kur Edi Rama vjen nė Beograd dhe e pėrmend Kosovėn atėherė ata rinisin tė shqetėsohen. Kur ndodhin incidente kundėr serbėve nė veri tė Kosovės, apo shkrimi tė ISIS nė manastirin e Deēanit, atėherė njerėzit reagojnė. Por kjo ndodh me raste, jo se serbėt mendojnė gjithė kohės pėr Kosovėn. Ka thjesht solidaritet dhe lidhje emocionale me serbėt nė Kosovė dhe trashėgiminė tonė kulturore, apo me serbėt e shpėrngulur.

Pra gjithė kėto probleme tė pazgjidhura i lėnė plagėt e hapura tė cilat nuk mund ti shėrojmė thjesht me fjalė. Por natyrisht qė ėshtė e vėrtetė qė duhet tė mendojmė pėr ekonominė, dhe gjėra tė tjera qė na shqetėsojnė. Por tė njėjtėn gjė do ti thosha edhe z. Rama. "Kujt i bėhet vonė pėr Kosovėn, le tė flasim pėr ekonominė, hekurudhėn, fluturimet ajrore nga Tirana nė Beograd, e shumė ēėshtje tė tjera”. Pra ne serbėt duhet tė harrojmė Kosovėn ndėrsa Rama duhet tė na e kujtojė Kosovėn??. Ka diēka qė nuk shkon kėtu. Mendoj se duhet tė jemi mė tė sinqertė dhe tė pranojmė qė ka njė hendek tė madh mes nesh por le tė bėjmė gjithēka ėshtė e mundur pėr ta evituar. Ka ende shumė ēėshtje tė pazgjidhura pėr serbėt nė Kosovė por ajo qė ėshtė pozitive ėshtė qė ne treguam se ne mund tė punojmė sėbashku pavarėsisht mosmarrėveshjet mes nesh.

Mė besoni nuk ishte aspak e lehtė tė negocioja me zonjėn Tahiri, ishin negociata vėrtet tė ashpra. Unė e kuptova qė ditėn e parė qė s'mund tė bėja asgjė pėr ti ndryshuar asaj mendjen, ndėrsa asaj ju desh pak kohė qė ta kuptonte se nuk mund tė bėnte asgjė pėr tė ndryshuar mendjen time pėr mėnyrėn se si e shoh Kosovėn. Do tė jem i sinqertė me ju, unė nuk e shoh si njė shtet tė pavarur por mbase pėr herė tė parė nė historinė e Serbisė ka njė njohje tė plotė pėr ekzistencėn e Kosovės dhe institucioneve tė saj.

Pra mendoni qė brenda 5 apo 10 vjetėsh, Serbia do tė pranojė pavarėsinė e Kosovės?

Cili ėshtė ndryshimi mes pranimit dhe njohjes? Shikoni unė besoj se pjesa mė e madhe e njerėzve nė Serbi veēanėrisht qeveria e pranojnė qė Kosova ekziston, qė shqiptarėt atje kanė institucionet e tyre dhe qė ato janė tė pavarur nga institucionet tona, e pranojnė faktin qė ne nuk e kontrollojmė Kosovėn dhe qė nuk kemi se ēfarė tė bėjmė si shtet brenda Kosovės por nuk duan ta njohin zyrtarisht. Pra kjo ėshtė situata nė Serbi. Ne po negociojmė mė pėrfaqėsues tė zgjedhur nė mėnyrė demokratike nga Kosova dhe mendoj se nga kėndvėshtrimi historik, ky ėshtė njė hap i madh pėrpara sepse pėrpara ne nuk pranonim as faktin qė Kosova ekzistonte.

Pėr ne, pėr vite me radhė lumi Ibėr ishte "fundi i botės", nuk kishte asgjė mė pėrtej tij, e kam fjalėn politikisht. Nuk ekzistonte Prishtina, ajo ishte qyteti i braktisur i separatistėve pėr tė cilėt ne thjesht nuk e pranonim faktin qė ata ekzistojnė. Ndėrsa tani e pranojmė. Ata njerėz kanė tė drejta, votojnė, kanė njė identitet dhe besojnė qė janė tė pavarur dhe ne respektojmė kėndvėshtrimin e tyre por ne nuk do ta njohim Kosovėn si njė shtet tė pavarur nė mėnyrė zyrtare. Por besoj se shteti serb do tė bėjė gjithēka pėrveēse njohjes sė pavarėsisė, mbase tė nėnshkruajė marrėveshje tė rėndėsishme me Prishtinėn apo edhe tė lejojė qė Kosova tė bėhet pjesė e institucioneve mė tė rėndėsishme ndėrkombėtare.

Pra gjithė kėto gjėra besoj se po shkojnė nė drejtimin e duhur. Por nga ana tjetėr, serbėt nė Kosovė dhe trashėgimia e tyre duhet tė mbrohet plotėsisht dhe kjo ėshtė diēka pėr tė cilėn do tė vazhdojmė tė insistojmė qė tė na pyesin. Nuk lejojmė qė disa zyrtarė nė Prishtinė tė thonė se kjo nuk ka asnjė lidhje me ne. Ajo qė dua tė them, ėshtė se ne nuk ėndėrrojmė qė ti kėpusim njė copė Kosovės apo tė ndryshojmė kufijtė siē pati pėrpjekje pėr tė ndryshuar kufijtė tanė, qė disa i quajnė tė suksesshme sepse kėto gjėra do ta kthenin Serbinė pas, por serbėt nė Kosovė do tė jenė matėsi mė i mirė i normalizimit tė marrėdhėnieve mes Beogradit dhe Prishtinės.

Nėse ju thoni qė Serbia duhet tė pyetet pėr serbėt nė Kosovė, atėherė edhe Shqipėria duhet tė pyetet pėr shqiptarėt nė Luginėn e Preshevės apo jo?

Sigurisht, pėrse jo? Mendoj se ėshtė legjitime qė Shqipėria tė thotė qėndrimin e saj pėr shqiptarėt dhe tė drejtat e tyre nė jug tė Serbisė, dhe kjo nuk ėshtė aspak e ndaluar madje mendoj se ėshtė pozitive. Por ēdo gjė ėshtė shpatė me dy tehe nė ballkan. Sepse kur shqiptarėt nė Preshevė thonė se duan tė kenė tė njėjtat tė drejta me serbėt nė Kosovė, jemi ne qė themi, ej po edhe ne duam tė njėjta tė drejta pėr serbėt nė Shqipėri qė tani as nuk njihen se ekzistojnė. Pra rrethi vicioz vazhdon tė rrotullohet.

Kjo do tė ishte mbase njė prej ēėshtjeve qė unė do tė insistoja qė tė flisja me z. Rama mbase jo publikisht por padyshim privatisht. Sepse janė gati 30 mijė serbė qė jetojnė nė Shqipėri pėr tė cilėt ne mendojmė se nuk kanė tė drejta tė mjaftueshme. Tė drejtat e tyre janė milje larg tė drejtave qė kanė shqiptarėt nė jug tė Serbisė dhe kushdo me pikėpamje objektive do ta konfirmonte kėtė gjė. Sė pari, tė drejtėn pėr tė ekzistuar si serbė, pėr tė patur emra serbė, pėr tu organizuar apo pėr tė patur partinė e tyre apo pėr tu pėrfaqėsuar nė parlament e shumė tė tjera. Por asgjė prej kėtyre nuk ekziston. Pra e shihni, problemi i pakicave duhet tė jetė njė ēėshtje ku ne sėbashku do ti zgjidhim problemet dhe duke bėrė kėshtu, do tė bėjmė mė shumė pėr marrėdhėnien mes dy vendeve tona sesa duke kuajtur futboll apo duke dhėnė konferenca pėr shtyp.

Futboll jo, po mbase basketboll. Do tju pėlqente tė vinit nė Tiranė dhe tė luanit njė ndeshje basketbolli me z.Rama?

A ėshtė ai i mirė? 

Po mesa di ėshtė shumė.

Por unė nuk mendoj se ėshtė mė i mirė se unė. A e dini qė Edi Rama ishte mbase i vetmi politikan shqiptar qė ne e pėlqenim kėtu pėrpara kėtyre ngjarjeve, sepse ai shkonte mirė mė Gjingjiē, ai konsiderohej si njė artist, i majtė, si njė social-demokrat, pra ishte si njė frymė e re qė vinte nga Tirana sepse Berisha ishte gjithnjė i ashpėr, antagonist dhe nacionalist por Rama konsiderohej si shumė mė modern dhe politikan shumė mė pajtues. Por tani kemi kėtė dushin e ftohtė, pėr fat tė keq. Pra kjo vizitė e ndryshoi kėtė pikėpamje, por ėshtė thjesht njė episod, dhe tani na duhet tė bėjmė njė tjetėr mė tė mirė.
xxGold AG ka dhėnė deklaratė nė polici, ja fjalėt e tij
Posted by: Beni, November 27, 2014, 04:37:16 PM
Replies: 0

Board: V.I.P LAJME
Views: 88



Reperi i njohur shqiptar, Gold AG, ka dhėnė deklaratė tė enjtėn nė mėngjes nė polici, pas padisė sė Alma Lamės. Vlerėsimet e tij pėr policinė e Kosovės janė interesante.
Gold AG publikoi “Shqiptar 2” ditė mė parė, qė shkaktoi njė stuhi tė reagimeve.
Nga ana tjetėr Alma Lama paralajmėroi padi pėr reperin, pas fjalėve fyese tė tij ndaj deputetes, por kjo nuk i lė pėrshtypje reperit, i cili edhe u mor nė deklaratė nga policia pėr kėtė gjė.
“Po, kam dhėnė deklaratė nė polici, sikurse pėr ēdo padi qė bėhet ndaj njerėzve”.
“Unė flas nga zemra e plast, nuk e bėj pėr famė. Por, them se policia e Kosovės ėshtė policia mė e mirė nė botė”, u shpreh Gold AG nė emisionin WazzzUp.




xxGold Ag publikon kėngėn ‘Shqiptari 2’, kritikon shumė figura ndėr to edhe Kadare
Posted by: Beni, November 24, 2014, 08:33:14 PM
Replies: 0

Board: Lajmet nga Kosova
Views: 87

Gold Ag publikon kėngėn ‘Shqiptari 2’, kritikon shumė figura ndėr to edhe Kadaren dhe Lamėn


Publikohet vazhdimi i kėngės ‘Shqiptari 2’. Arian Agushi qė njihet si Gold Ag, para pak qasteve publikoi kėngėn me videoklip me vazhdim tė kėngės sė parė ‘Shqipari’. Edhe nė kėtė kėngė Gold Ag i kritikon figura tė ndryshme duke filluar nga Burdushi e deri tek Halil Matoshi e shumė tė tjerė.

Mos vet pėr neve kuku nanė qa na ka gjetė, mjerėt na n’dorė t’kujt kemi mbete, ndorėn e dikujt q ėnuk kanė fe e nuk kanė zot kėta, nuk janė shqiptarė m’doket veq goja jau thotė, smėryiten pėr en pasha allahin shau ninė primere n’kėtė jetė e akne rrenėn e hajninė.... jonė qu do ateista po na thirrin ekstremista po thojnė ju mysliman krejt jeni terrorista.., ajnė kėto disa fjalė tė cilat i pėrmend Gold Ag nė kėtė kėngė. /BS
Mė poshtė dėgjoni kėngėn:


Gold AG - Shqiptar 2
Pages: [1] 2 3