News: Kosova pranohet ne UEFA dhe FIFA  Urime Kosove
May 26, 2016, 11:17:15 PM

* User

Welcome, Guest. Please login or register.

Login with username, password and session length

Reklamat

Forum



* Statistic


  • *Total Posts: 7704
  • *Total Topics: 6547
  • *Online Today: 9
  • *Most Online: 108
(January 03, 2012, 08:06:39 AM)
  • *Users: 0
  • *Guests: 6
  • *Total: 6

Author Topic: PEJA NE MESJETEN E HERSHME  (Read 7913 times)

0 Members and 1 Guest are viewing this topic.

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1486
    • http://www.peja1.com
PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« on: January 14, 2010, 10:00:43 AM »
Vendbanimi i vjeter antik i qytetit te Pejes,perjetoi pertrirjen e tij gjate kohes
se perandorise se dioklecianit,i cili kishte origjine ilire sikurse edhe perandoret tjere si;
Lkaudi II,Aureliani,Konstantini etj.Politiken e filluar te perandoret ilire,e plotesoi Diokleciani
biri i nje skllavi gjate viteve 284-305.Gjate kesaj kohe u shtua ne mase te madhe procesi
i romantizmit.Dioklciani ndau pushtetin ne fillim ne mes dy,e me von ne mes kater bashksun-
dimtaresh.Qe nga fundi i shek.III-te filloi praktikisht ndarja e perandorise ne dy pjese.Kurse
prefektura e Ilirikut ndahej ne 3tre dioceze.Diocezen ePrevali,perveq Dallmacise se jugut edhe
ato te SHqiperise se veriut,me Dugagjinin me qender qytetin e Shkodres(skodra).Per te treguar
nje histori antike te Pejes,rendesi te madhe kishte vendbanime antike me lokacion"GRADINA"qe
padyshim praqete nje vazhdimsi te vendbanimeve te mepershme DARDANE,te cilat vendbanime kane ekzistuar edhe gjate shekullit te pare te sundimit Romak.Kur eshte fjala per termin Gradine-a kjo
eshte fjale e paster ilire qe ka gjetur perhapje te gjere nder gjuhet Latine,Gjermane dhe Sllave.
Kete teze e bene me bindese materiali epigrafik qe ka qene dikur nje shtepi e nje qytetari Pejan ne
qender te qytetit.Ne kete lokalitet eshte zbuluar edhe nje numer objektesh arkeologjike qe na bejne
edhe me bindes ,se ketu duhet te kete qene nje qender administrative municipale e tere Rrafshit te
Dukagjinit.Onomastika ilire ne dardani ishte autoktone,q'ka deshmojn edhe emrat dhe mbiemrat e graviruar ne stilet e zbuluara ne lokalitetin e pejes,qe drejpersedrejti deshmojne pranine dhe kontinuitetin e popullsise se trengut ilir.Nder dukurit me te rendesishme qe shoqeron kthimin ne mesjete
ishte perhapja e krishterizmit.Krishterizmi hodhi rrenje ne treven e dardanise qysh ne shekullin e pare
te eres sone.Pas ndarjes se Perandorise Romake ne dy pjese ,Peja hyri ne teresi ne kuadrin e perandorise Bizantine(shek.VI) ne kohe e sundimit te perandorise Justinian(518-527) dhe Justinianit I
(527-565).Origjina e perandorit Justinian sipas historianit Prokopi ishte ILIRET nga DARDANIA,per arsye
te varferise kishte arritur kembe ne KONSTADINOPOJE,ishte inkuadruar ne radhet e ushtrise dhe mundi
postin me te larte shtetrore.Me kohe ,ne klasen sunduse te ilirise,kudo rolin kruesor e filloi ta luante
Kisha Krishtere,e perfaqesuar nga kleri i larte.Ne provincen kisha e Romes ne shek.VIkishte pronat e veta(patrimonia curiae)ku mbledhte te ardhura. Ne fillim te shek.VII-te ne aleance me avataret depertojne ne keto edhe sllavet.Ne token DARDANE sllavet erdhen duke ndjekur luginat e lumejve dhe
rruget e vjetra romake.Per rruget,nje drite ne kete drejtim mund te hedhin vetem toponomastika.
Si duket nga Danubi sllavet zbriten ne fshatrat e Dardanise dhe duke kaluar neper lugina te lumejve
dolen neper lokalitetin e Pejes dhe pjeseve tjera per ne Malin e Zi e deri ne liqenin e Shkodres dhe
bregdet.Me rastin e vendosjes se tyre ne keto rajone,sllavet gjeten banoret e hershem Dardanet e Romanizuar.
« Last Edit: September 07, 2010, 12:18:06 PM by Beni »

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1486
    • http://www.peja1.com
RE: PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« Reply #1 on: January 14, 2010, 10:01:14 AM »
QFAR TE VIZITOHET

Bajrakli (Qarshi) Xhamija ėshtė njėra nga objektet mė tė rėndėsishme sakrale arkitektonike tė periudhės osmane nga gjysma e dytė tė shekullit XV-tė. Ky ėshtė ndėrtim njė hapėsinor i pėrfunduar me kupolė, minare dhe pjesėn pėr rreth.
Xhamia e Fatih Sultan Mehmet Hanit e njohur nga qytetarėt e Pejės me emrin Bajrakli-Qarshi Xhamia ėshtė ndėr monumentet me arkitekturė tė vjetėr tė njohur osmane dhe ėshtė ndėr xhamitė me kuben (kupolėn) mė tė lartė nė Pejė. Sipas tė dhėnave nė disponim dėshmohet se Fatihi kėtė xhami e ka ndėrtuar nė kohėn kur Peja ka qenė qendėr e flamurit e Sanxhakut.
Xhamia ka njė kompleks varresh pėrreth sajė nga tė cilat shumica jnė me mbishkrime. Midis kėtyre varreve gjenden ato tė shekujve XVI, XVII, XVIII, XIX. Brenda kėtyre varrezave nė anėn e djatht gjindet varri i patriotit tė madh kombėtar Haxhi Zekės, varri i Haxhi Mustaf Beut dhe Ali Pash Gucis.


Hamami i Haxhi Beut ėshtė vepėr monumentale me karakter shoqėroro-publik i ndėruar nė periudhėn 1462-1485 me donacion nga Haxhi Beu nga Peja, nė kohėn e Sanxhakut tė Dukagjinasėve.


Konaku i Tahir Beut – paraqet llojin mė tė bukur tė shtėpive tė vjetra tė qytetit tė tipit asimetrik nė Pejė. Kėtė llojė ndėrtimi e karakterizon kurora e kulmit e punuar nga druri, dritaret harmonike dhe divanaja e sipėrme. Konaku gjendet afėr sheshit »Haxhi Zeka« nė tė cilin ėshtė i vendosur Muzeu Etnografik Kombėtar ku mund tė shihen tė ekspozuara nė galeri tė ndryshme: artizante tradicionale kombėtare dhe veshje karakteristike tė Rugovės e tė Rrafshit tė Dukagjinit.


Nė afėrsi tė sheshit gjendet Kulla e Pashės (Haxhi Zekės) nė muret e sė cilės mund tė shihni punimet karakteristike tė mjeshtėrve tė asaj kohe si: luani, ylli i Davidit etj. Ka njė arkitekturė karakteristike tė shekullit XVIII dhe XX, ėshtė dy katėshe e ndėrutuar prej guri dhe me dritare e frengji tė punuara me pėrkushtim tė madh nga mjeshtrit e kėtij vendi.
« Last Edit: September 07, 2010, 12:18:34 PM by Beni »

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1486
    • http://www.peja1.com
RE: PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« Reply #2 on: January 14, 2010, 10:02:00 AM »
PEJA QYTETI ME I VJETER KOSOVAR

Peja ėshtė qyteti mė perėndimorė i Kosovės dhe zėn vend me rėndėsi nė tėrė Rafshin e Dukagjinit. Peja, sė bashku me tėrė Rafshin e Dukagjinit, shtrihet ndėrmjet gjerėsisė veriore gjeografike 45o50' dhe 42o53' dhe gjatėsisė gjeografike lindore 19o58'30'' gjer mė 21o. Qyteti i Pejės ėshtė i vendosur nė teracėn neogjene aluviale nė lartėsi mbidetare 505- 520m. Ky qytet ngritet nė fushėn e Rafshit tė Dukagjinit dhe rrėzė bjeshkėve tė larta. Me rrjedhė tė shpejtė grykės shkėmbore tė Rugovės, lumi Bistricė fillon tė gjarpėron fushės sė Pejės duke kaluar mespėrmes qytetit dhe duke e ndarė atė nė dy pjesė. Bistrica e cila gjatė rrjedhės formon fusha pjellore, derdhet nė lumin mė tė madh tė quajtur Drini i Bardhė qė buron nga bjeshka e Zhlebit nė fshatin Radavc. Drini i Bardhė gjarpėron nėpėr tėrė anėn perėndimore tė Rrafshit tė Dukagjinit pėr tu bashkuar me Drinin e Zi qė vie nga jugu (Dibra) tek Kukėsi pėr tė formuar lumin Drini qė derdhet nė Detin Adriatik. Qyteti ėshtė i rrethuar me Bjeshkėt e Nemuna (Alpet Shqiptare), qė janė pjesė e masivit Dinarik qė pėrfshinė tėrė Ballkanin perėndimorė. Kėto bjeshkė formojnė njė kurorė majesh tė larta siē janė: maja e Kopranikut (2460m), malet e Lumbardhit gjegjėsisht Guri i Verdhė (2522m), maja e Vjedullakut (2012m), Peklena, maja e Hasanit etj. Me tu gjendur kudo nė qytet bie nė sy dukshėm Gryka e Rugovės e cila flet pėr vete, pėr bukurinė e saj qė tėrheq ēdo vizitorė pėr tė shtegtuar brendapėrbrenda saj. Vet Rugova me fshatrat qė e pėrbėjnė si p.sh. Drelaj, Shtupeq, Kuēishtė, Boge etj, janė grumbull i bukurive tė ralla natyrore. Vet Rugova me tė gjitha karakteristikat e saj mund tė shėndrohet ne qendėr sportive-rekreative dimėrore tė nivelit serioz botėrorė. Qė tani atje ekzistojnė filizat e hotelerisė malore. Nė fshatin Boge janė dy si tė thuash hotele qė ofrojnė shėrbime solide. Nga kėtu brenda ditės gjatė stinės sė verės, organizohen shetitje. Shtigjet kalojnė nėpėr gryka, kullosa e liqej glacial me bukuri tė rralla, por gjatė rrugės mund tė kalohet edhe pranė bjeshkėve tė thepisura interesante ku haset nė dhi tė egra e nganjėherė edhe nė shqiponja, qė janė simbol i popullit qė i banon kėto bjeshkė. Shtigjet qė dredhojnė nėpėr bjeshkė jo rrallė dėrgojnė gjer tek vendbanimet sezonale tė barinjėve qė ju ofrojnė mikpritje tradicionale. Dimrit, livadhet qė shfrytėzohen pėr kullosa jo rrallė shėndrohen nė ski shtigje.

Nga cilado kodėr apo maje mbi qytet mund tė soditet Rrafshi i Dukagjinit me qytetin, qė duket panoramė e shkėlqyeshme qė kėnaqė shqisat, por edhe brendinė. Fushat rrethepėrqark qytetit nė jug, jug-lindje, lindje dhe veri- lindje janė pjellore dhe kanė qenė tė shfrytėzuara si tė tilla gjatė shekujve. Pėrpos bimevė furagjere kėtu kultivohen pemėt dhe perimet e ndryshme, por edhe nė kodrinat verilindore tė qytetit ėshtė kultivuar dhe sot kultivohet por nė masė shumė mė tė vogėl, hardhija e rrushit, nga e cila disa qytetarė me traditė tė lashtė nxierrin verė dhe raki tė kualitetit tė lartė. Vlenė tė shijohet. Qė nė kohėrat e lashta Peja ka qenė udhėkryq qė lidhej me, dhe lidhte rajone tė rėndėsishme tregtare e ēfarėdo tjetėr. Edhe sot kėndej kalojnė rrugėt qė kryqėzohen nga brendija e Ballkanit kah detėrat e ngrohta (Adriatik - Egje). Peja me vija rrugore e hekurudhore lidhet me qendra tjera tė Kosovės por edhe jashtė saj. Nė drejtim veri-lindje lidhet me qytetin industrial, Mitrovicėn, pėr tė vazhduar mė tutje me autostradėn bregdetare qė dėrgon nė bregdetin malazias. Rrugė mė tė shkurtėra qė e lidhin Pejėn me bregdetin malazias janė dy.

Njėra gjarpėron kah veriu pėrmes Grykės sė Rugovės dhe majės sė Ēakorrit, kurse tjetra mė nė veri-lindje dredhon bjeshkės sė Zhlebit nėpėr Kullė pėr tė zbritur nė Rozhajė. Me vijė rrugore e hekurudhore qyteti nė fjalė pėrmes Fushė Kosovės lidhet me kryeqendrėn e Kosovės, Prishtinėn. Nga kėtu me automjet, bus apo me tren mund tė vazhdohet mė tutje pėr Egje gjegjėsisht Selanik, pėrmes Shkupit. Nė jug Peja me vijė rrugore lidhet me Gjakovėn pėrmes qytezės sė Deēanit. Nė kėtė qytezė gjendet njė monument i rėndėsishėm historik. ėshtė kjo kisha ortodokse shqiptare - bizantine e punuar nga mjeshtri i Kotorit qė d.m.th. se edhe stili i punimit tė saj i ngjan mjaft bazilikave bregdetare apo thėnė mė mirė, disi i ngjanė faltoreve tė stilit romanik bregdetarė. Mė tutje nga Gjakova rruga dėrgon nė Prizren e Shkup apo Tetovė, ose nė Kukės e Tiranė. Me tren nga Peja gjegjėsisht Klina, mund tė shetitet tėrė Dukagjini perėndimorė gjerė nė Prizren. Kjo vijė hekurudhore gjarpėron pothuajse paralel me rrjedhėn e Drinit tė Bardhė. Nė rrugėn Pejė - Mitrovicė, jo largė qytetit, gjendet burimi termal i njohur qysh nga koha antike - romake. Aty sot gjendet hoteli "Onix" me qendrėn rehabilituese rekreative. Gjatė tėrė vitit kėtu vijnė vizitorė tė shumtė tė tė gjitha moshave.

Vet qyteti ėshtė mjaft tėrheqės. Aty mund tė hasni nė laryshi kulturash. Gjatė shėtitjeve, mund tė hasni nė banorė shqiptarė qė pėrbėjnė 85% tė strukturės; nė serb, malazez, boshnjak, etj qė pėrbėjnė 15% tė strukturės sė qytetit. Qyteti me rrethinė banohet me afėr 130.000 banorė, ndėrsa vetėm qytetin e banojnė afėr 75.000 banorė. Me interes historik pėr qytetin e Pejės dhe interesante pėr vizituesit e huaj janė artefaktet e kohės antike siē janė stelat me mbishkrime tė shkapėrderdhura nėpėr qytet si dhe gėrmadhat e qytetit antik. Karakteristikė me vlerė historike pėr qytetin e Pejės janė kullat e vjetra shqiptare nė tė cilat janė tė ngėrthyera pothuajse tė gjitha epokat historike tė kėsaj ane. Disa nga ato janė tė kohės mesjetare. Prej numrit jo tė vogėl tė tyre nė qytet por edhe nė rrethinė e nė tėrė Dukagjinin verior, po veēojmė kėto: kullėn e Begut, kullėn e Pashės, kullat e Sheremetajve, kulla e Ministerit etj.

Si monument historik i mesjetės preferohet tė vizitohet kisha ortodokse e kohės sė krishterizmit tė hershėm. ėshtė interesant tė theksohet se me shekuj tė tėrė kėtė kishė e ruanin rugovasit qė e adhurojnė Shėn Kollin. Me ardhjen e Perandorisė Osmane, kjo kishė shqiptare - bizantine u aneksua definitivisht nga Kisha shizmaike serbe e cila me vete solli liturgjinė kishtare tė sllavishtės sė vjetėr. Qė nga aneksimi i Kosovės nga Serbia 1918, 1945, nė zhargonin politik - administrativ - shkencorė - shkollorė kjo kishė quhet "Patrikana e Pejės". Po theksojmė kėtu se kisha nė fjalė u ngrit nė nivelin e Patrikanės vetėm nė gjysmėn e parė tė shek. XIV.

Kisha katolike si ndėrtesė ėshtė e kohės sė re (1928) dhe nė tė janė bėrė ndėrhyrje tė cilat ia humbėn pamjen origjinale duke ia ēvlerėsuar karakteristikat arkitektonike. Si famulli kisha e Shėn Katarinės ekziston qė nga Koncili i I-rė i Arbėrit (1703) i udhėhequr nga Papa Klement Albanezi. Kjo kronologji nuk dėshmon pėr paraqitjen e krishterizmit perėndimorė sepse ai ėshtė shumė mė hershėm nė kėto anė. Ndėrtesat sakrale katolike si dhe famullitė para kėsaj tė sotmės kanė lėvizur tė detyruara nga dhuna shizmatike e mė vonė ajo osmane.

Tė kohės osmane janė ndėrtesat publike "Hamami" dhe "Qarshi xhamija" (Bajrakli xhamija), qė gjenden nė zemėr tė qytetit e qė janė ndėrtime reprezentative tė kėsaj periudhe historike. Shumė interesante dhe tėrheqėse pėr ēdo vizitues tė huaj ėshtė "Qarshia e gjatė" me dyqanet karakteristike orientale qė kohėve tė fundit filluan ta humbin atė sharmin tėrheqės dhe origjinalitetin orientalo-ballkanik me premisa tė shumta tė kombėtarės. Aty ende mund tė hasni nė shitore origjinale tė artizanateve tė ndryshme duke filluar nga qeleshgjinjtė, zgjunjagjinjtė, rrobaqepėsit e ndryshėm, leshėnurėsit, punuesit e sexhadeve, saraqėt, kėpucėtarėt, orėndreqėsit, argjentarėt e mirėfilltė etj. Pjesa mė e ruajtur e "Qarshisė sė gjatė" ėshtė pjesa e saj e quajtur "rrethishtja" (okoli) nė mes tė cilės gjendet fontana e vjetėr rreth tė cilit janė tė rradhitura dyqanet: briskaxhiu, dy saraq rradhazi, rrojtorja, butiku oriental, ombrellėndreqėsi, lėkurėpunuesi, qebapqiu dhe njė minikafeteri. Pėr tė pushuar nė qytet mund tė ndaleni nė disa hotele. Mund tė vendoseni nė Hotel Metohi, qė gjendet nė qendėr tė qytetit. Mu nė qendėr gjendet edhe Hotel Korzo por momentalisht nuk ėshtė nė funksion. Nė qoftė se preferoni tė largoheni nga zhurma mund tė vendoseni nė Hotel Karagaē apo nė kampin aty afėr qė janė nė periferi afėr Parkut tė Madh tė qytetit. Pranė stacionit tė trenit gjendet Hotel Dypon, hotel ky privat qė mund tė themi se ėshtė solid nė tė gjitha shėrbimet.

Kohėve tė fundit bazė e ekonomisė sė qytetit ėshtė tregtia individuale e ish punėtorėve tė kombinateve e fabrikave tė shkatėrruara tė qytetit. Pas shkatėrrimit total tė ekonomisė sė Kosovės pėr shkaqė tash mė tė njohura, u desht tė formohen disa mini fabrika private pėrmes "ligjit pėr privatizim". Kėshtu nė Pejė funksionojnė minifabrikat si: Fabrika e detergjenteve tė ndryshme "Albi", fabrika e shpuzės "Devolli", fabrika e orendive nga druri "Gacaferri". Pėrpos kėtyre, funksionojnė edhe mjaft punėtori qė punojnė orendi, dyer, dritare etj. Vlenė tė pėrmendet minifabrika e xhamave "Gacaferri" qė ėshtė e pajisur me mjete moderne pėr pėrpunimin dhe dizajnimin e xhamit. Me sukses punojnė edhe ndėrmarje tė ndryshme private qė merren me biznese tė ndryshme si: "Dukagjini" nė kuadėr tė sė cilės funksionon shtypshkronja e nivelit mė tė lartė nė Kosovė. Theksojmė kėtu se nė kuadėr tė ndėrmarrjes private "Dukagjini" funksionon edhe shtėpia botuese tashmė e njohur edhe pėr publikun e huaj, "Fryma". Ndėrmarrje tjetėr e sukseshme ėshtė "Miranda" e cila pėrpos bizneseve tjera merret me projekte ndėrtimore. Njė nga ato ėshtė objekti i qendrės tregtare "Unaza" i realizuar mu nė "Qarshinė e Gjatė" i cili pėr kushtet e kėtushme paraqet objekt reprezentativ me zgjedhje tė qėlluara arkitektonike.

Bazė e ekonomisė sė qytetit tė Pejės ishin fabrikat dhe kombinatet tė cilat tė shumtėn e rasteve bankrotuan por edhe u shiten si objekte, pėr tu shėndruar nė depo tė profiterėve tė ndryshėm qė keqpėrdorėn gjendjen nėn pushtetin e dhunshėm tė instaluar nė tėrė Kosovėn. Makinat e kėtyre fabrikave u shitėn nėpėr punėtori mė tė vogla apo u shitėn si hekur nė shkritore, siē ėshtė ajo e Nikshiqit nė Mal tė Zi. Tė tilla ishin dhe janė: Kombinati i lėkurė-kėpucėve dhe peliqeve, Kombinati i Drurit, Kombinati Industrial Bujqėsorė ku funksiononin: Fabrika e Shqerit, Fabrika e Maltit, Fabrika e Maltit, Fabrika e Birrės e cila ende funksionon, Energjetika, dhe Ferma; pastaj Fabrika e auto-pjesėve "Ramiz Sadiku", Fabrika e Biēokletave "Unis", Fabrika e baterive (akumulatorėve) "Trepēa" etj. Tė gjitha kėto sot nuk ekzistojnė, ndėrsa punėtorėt e tyre janė tė detyruar tė sigurojnė kafshatėn pėr vete dhe familjet e tyre nė mėnyra tė ndryshme.

Karakteristikė e pėrgjithshme e pozitės sė Pejės ėshtė se ajo shtrihet nė shkajin veri-perėndimorė tė luginės sė pleshme tė Dukagjinit, para grykės pitoreske, nėn shpatat e Alpeve shqiptare (Albanian Alps). Ky emėr ėshtė regjistruar edhe nė "Gjeografinė" e Ptolemeut. Nė rrjedhjen e epėrme tė Bistricės (Lumbardhit) ėshtė njė tėrėsi e vogėl morfologjike Rugova e gjatė 20Km. Vetitė klimatike tė Dukagjinit, pra edhe tė Pejes, karakterizohen me klimė tė mesme kontinentale tė modifikuara, me komponente tė klimės mesdhetare. Pozita gjeografike shumė e volitshme si dhe vetitė e relievit dhe tė klimės, kanė kushtėzuar popullizimin e hershėm tė saj.

Dardanėt, fis Ilir, kanė qenė banorė tė kėtyre teritoreve qysh nga fillimi i indo-evropizmit tė gadishullit ballkanik. Dardanėt janė formuar si kombėsi sipas E. Qabej, para shek XII p.e.s kur Dardanėt i gjejmė nė Anadolli dhe kur kėta i ndeshim nė mbishkrimet e Egjiptit nė mesin e emrave tė popujve tė detit (drdnj). Kur bėhet fjalė pėr treven e Dardanisė nė tė cilėn pėrfshihet edhe Peja, Dardanėt sipas studiueses F.Papazoolu trajtohen nė suazat e fiseve tė Ballkanit qendror nė kohėn para romake. Dardanėt pėrmenden si luftėtar tė fortė, xehtar shumė tė mirė, blegtorė dhe tregtar tė njohur. Dardanėt ishin fisi mė i madh Ilir qė u vue nė krye tė mbretėrisė Dardane, nė Ballkanin qendror, kryesisht nė Kosovė.

Sė bashku me disa qytete tė Kosovės Peja zėnė njė vend tė posaqėm pėrkah rėndėsia historike, kulturore, ekonomike si dhe pėrkah shtrirja dhe ambienti i saj specifik. Nė tė kondenzohen rrjedhat e disa epokave historike dhe nėpėrmjet kultures materiale dhe shpirtėrore manifestohen proēeset e ndryshme shoqėrore, ekonomike, regjionale, etnike, kulturore, sociale dhe politike. Duke filluar prej kohės antike Peja pėrmendet si lokalitet i rėndėsishėm, karakteristikė pėr kėtė Deēani ėshtė vendbanimi antik i Pejes. Areali i qytetit tė Pejės nė kohėn antike gjendej nė pjesėn lindore tė qytetit, qė populli me qindra vjetė e quanė "Gradinė". Nga pikėpamja etnike qyteti i Pejės ėshtė i banuar me popullsi autoktone Dardane e cila pėrbėnte pjesėn dėrmuese tė banorėve me kulturė, gjuhė, traditė dhe zakone tė lashta.

Zhvillimi urban i Pejės ka kaluar nėpėr periudha tė ndryshme historike, duke filluar nga kohėt mė tė hershme gjė qė dėshmohet nga trajtat e thirrjeve. Nė literaturen e deritanishme nė lidhje me emėrtimin e Pejės ekzistojnė disa periudha tė emėrtimeve, ajo antike dhe ajo e mėvonshme. Emėrtimin Siparantum e gjejmė te Ptolemeu (87-150) nė veprėn e tij "Gheographia" qė e mbėshtesin edhe shumė historian, arkeolog, gjeograf, publicist etj. Siparantumi sipas burimeve arkeologjike-antike ishte nė rang tė "Muniupiumit", (qytetit) pėr ndryshe lokaliteti i dytė me rėndėsi nė teritorin e Kosovės pas Ulpianės. Procopi Caesariensis historian i bizantit (v. 565) jep pėrshkrime pėr lokalitetin e shėnuar si Pentza qė zėvendėsoi emėrtimin si Siparantum e qė mė vonė merr trajtėn Pek-Pekia-Peja. Teritori i Pejės ka qenė gjatė historiatit tė vetė sė pari pjesė e Dardanisė Ilire, pastaj nė kuadėr tė Romės, Bizantit (Campus Dardanci) nė mesjetė tė Sėrbisė, e mė vonė tė Perandorisė Turke. Vendbanimi antik i Pejės pėrjetoi pėrtrirjen e saj gjatė kohės sė Dioklecianit, kur u shtua nė njė mase tė konsiderueshme procesi i romantizmit. Pėr historinė antike tė Pejės rėndėsi tė madhe ka pasur vendbanimi antik nė lokalitetin "Gradina" qė padyshim paraqet vazhdimsinė e vendbanimit tė mėparshėm Dardan, qė ka vazhduar tė ekzistoj edhe gjatė shekujve tė parė tė sundimit Romak.

Kur ėshtė fjala pėr termin Gradinė-a kjo ėshtė thirrje e pastėr Ilire qė ka gjetur pėrhapje tė gjėrė ndėr gjuhėt Latine, Gjermane dhe Sllave. Veē materialit epigrafik nė kėtė vendbanim ėshtė zbuluar edhe njė numėr objektesh arkeologjike qė na shtyjnė tė konstatojmė se kėtu duhet tė ketė qenė njė qendėr administrative municipiale e tėrr Rrafshit tė Dugagjinit. Nė qendren e kėtij materiali mė sė shumti nė mėnyrė reprezentative janė monumentet mbivarore-stelat, e tė ashtuquajturit tip Dardan.

Onomastika Ilire nė Dardani ka qenė autoktone dhe jo e marrė nga jashtė, ēka dėshmojnė edhe emrat dhe mbiemrat e gravuruar nė stelat e zbuluara nė treven e Pejės qė drejtpėrsėdrejti dėshmojnė praninė dhe kontinuitetin e popullsisė sė trungut Ilir. Ndėr dukuritė mė tė rėndėsishme qė shoqėron kthimin nė mesjetė ishtė pėrhapja e krishtėrimit. Krishtėrimi hodhi rrėnjė nė treven e Dardanisė qysh nė shekujt e parė tė erės sonė. Pas ndarjes sė perandorisė Romake nė dy pjesė Peja hyri nė tėrėsi nė kuadrin e perandorisė Bizantine (shek. VI) nė kohėn e perandorit Justinian. Nė fillim tė shekullit VII nė aleancė me Avarėt depėrtojnė nė kėto vise edhe sllavėt. Me rastin e vendosjes sė tyre nė kėtė rajon, sllavėt gjetėn banorėt e hershėm - Dardanėt e Romanizuar dhe tė krishterizuar. Dardania si provincė ekzistoi deri rreth shek. IX kur dhe u shkatrua si pasojė e humbjes sė pjesėve veri-perėndimore prej rashkanėve. Pėr Pejėn nė feudalizmin e hershėm (shek. V-XI) nuk kemi shumė tė dhėna tė shkruara dhe materiale Pėr fazen e feudalizmit tė hershėm kemi tė dhėna se nė Pejė po nė kėtė kohė shfaqet prodhimtaria intensive agrare sė bashku me blegtorinė nė viset e saja malore. Qyteti nė shek. IX organizohej nė tema (organizim administrativ) dhe ka tė ngjarė qė edhe qyteti i Pejės tė jetė i organizuar nė teme. Nė Perandorinė e Bizantit organizimi kishtarė shtrihej mbi organizimin administrativ i cili bazohej nė qytetin, prandaj edhe selia e peshkopeve pėrputhej me konceptin qytet. Gjatė shekujve XI dhe XII, trojet e Kosovės ishin arenė konfliktesh ndėrmjet ushtrisė Bizantine dhe asaj Sėrbe. I biri i Stefan Nemanjės, Stevan Prvovenganin (1190-1228) pėrfundimisht futi ne dorė tė gjitha trojet e Kosovės. Bizanti e njohu zyrtarisht shtetin Sėrb. Gjatė sundimit sėrb kisha ortodokse sėrbe bėri ndikim mbi popullsinė shqiptare qė ajo tė merrte antroponomi tė provincės sllave dhe i ndrroi ose i pėrshtati toponimet shqipe ose jo sllave.

Ajo ēdo gjė qė ka qenė e fesė ortodokse, e ka konsideruar sėrbe. Tė dhėnat e dokumenteve kishtare sėrbe tė mesjetės (krisobulat e Deēanit) dėshmojnė qė para formimit tė kishės sėrbe nė Kosovė, kishte kisha greko-latine e Bizantine, qė me kohė sėrbėt, pėrvetėsuan dhe filluan tė sundojnė pėrmes tyre popullsinė shqiptare. Peja si qytet pėrmendet qė nga viti 1202, gjatė periudhės sė feudalizmit tė zhvilluar, kurse nė kartėn e Stevan Prvovenēanit (rreth vitit 1215) pėrmendet si fshat nė rrafshin e Hvosnos. Kah fundi i shek. XIII pėrmendet si "Pek" dhe "Pek arhiepiskupova". Nė shek. XIV Peja pėrmendet nga Raguzanėt dhe Kotorasėt qė shkonin pėr tė tregėtuar nė Pejė "In Pecho", kurse nė vitin 1378 pėrmendet karvani "In novam montem Pech et Prisrenu". Tė dhėnat historike rreshtojnė se Peja me rrethinė pas betejės sė Kosovės 1389 e deri me 1462 administrohet njėherė nga Balshajt e pastaj nga Dukagjinėt. Qė Balshajt ishin shqipėtar dėshmojnė si bashkohėsi Konstatin filozofi ashtu edhe shumė burime tjera.

Pas betejės sė Kosovės (1389) filloi depėrtimi Turk nė Ballkan. Peja deri mė 1462 qeverisej nga Leka III Dukagjini i cili ishte lasak i Sulltanit dhe kishte marrė pjesė edhe nė betejėn e Kosovės tė pushtuar nė kohėn e Sulltan Mehmetit II, tė vitit 26. IX. 1462 me ē'rast u formua Sanxhaku i Dukagjinit. Me vendosjen dhe pėrforcimin e administratės sė re shtetėrore tė pushtuesit Osman, ndėr tė tjerat me shkatėrimin pėrfundimtarė tė aparatit shtetėror qė ka qenė nė dorė tė klasės feudale sėrbe dhe tė pozitės mbizotėruese tė saj, vėrehet nga fundi i shek. XVI pakėzimi i emrave sllavė tė huajtura nga popullsia shqiptare veēanėrisht ajo ortodokse, shtimi i emrave shqip dhe atyre islamik krahas pėrhapjes sė fesė islame. Kisha ortodokse serbe e cila pranoj vasalitetin e Sulltanit, pėrpiqej nė ēdo mėnyrė t'i sėrbijonte shqiptarėt ortodoks, dhe ti ortodoksoi shqiptarėt katolik.
« Last Edit: September 07, 2010, 12:19:01 PM by Beni »

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1486
    • http://www.peja1.com
RE: PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« Reply #3 on: January 14, 2010, 10:02:40 AM »
PEJA NE MESJETEN E HERSHME
Deri nė mesin e shek. XV elementi ortodoks ka patur mbizotėrim, por jo edhe elementi etnik serb. Kėshtu deri sa antroponomia e banorėve tė Pejės nė fund tė shek XV ishte kryesisht e krishterė nė pjesė mė tė madhe tė fesė ortodokse, nė gjysmėn e dytė tė shek. XVI Peja numėron 142 shtėpi tė kontensionit islam dhe vetėm 15 shtėpi tė pėrkatėsisė fetare tė krishterėve. Islamizmi i popullsisė sė Pejės ishte njė goditje e rėndė pėr pozitat e kishės ortodokse serbe, pasi qė popullsia e Pejės ku e kishte selinė administrative kjo kishė, ishte islamizuar plotėsisht. Islamizmi u pėrqafua prej njė pjese tė aristrokracisė shqiptare pėr tė ruajtur privilegjet e veta klasore. Mahmut Pash Dukagjini me tė bėrė musliman ishte emėruar pėr Sanxhakbe tė Sanxhakut tė Dukagjinit, prej tė cilit edhe u krijua dega e re e Dukagjinasve musliman me emrin Mahmut Begollajt e Pejės.

Mahmut Begollajt ishin sundimtar tė Pejės, tė Sanxhakut, tė Dukagjinit e pėrkatėsisht edhe Sanxhakut tė Shkodrės, gjat shekujve XV dhe XVI. Gjatė shekujve XVII Peja vazhdimish zhvillohejt dhe duke i krahasuar me gjendjen e njė shekulli mė parė, qyteti i Pejės u rrit me 600 shtėpi dhe 130 fshatra, dhe pėrjetoi njė zhillim tė hovshėm tė zejtarisė dhe tė tregtisė. Shėnime tjera pėr Pejėn nė kėtė kohė na japin Ezlla ēezebiu nė vitin 1612, pastaj Melatorėt (Misionarėt) katolik duke filluar nga Muharem Bici (1610), Pjetėr Mazreku (1623), Haxhi Kallfa 1648, Gjon Bogdani (1680), M. V. Coronelli (1688), Raguzani Pjer Duoda nga viti 1690 etj. Gjatė shek. XVII ndodhėn edhe trazirat dhe luftėrat austro-osmane qė e pėrfshinė edhe territorin e Pejės (1683-1690). Shekulli XVIII shėnon periudhėn e krizės sė ekonomisė feudale dhe anarkinė feudale qė plasi edhe nė Sanxhakun e Shkodrės ku bėnte pjesė qyteti i Pejės. Kėtė kohė e karakterizon lufta midis Begollajve tė Pejės, ēaushollajve dhe Bushatlijve pėr sundimin e Shkodrės qė vazhdoi gati gjysmė shekulli. Epidemia e kolerės e vitit 1782-1784 qė pėrfshiu Pejėn solli shumė viktima. Nė shekullin XIX gjatė kohės sė reformave tė Mahmutit II (1808-1839) qytetet e Kosovės patėn tronditje tė mėdha pasojat e tė cilave do tė vazhdojnė edhe nė qytetin e Pejės. Nė Pejė kundėr reformave ishte Asllan Pasha, Mahmut Begolli qė ishte mytesarif i Sanxhakut tė Dukagjinit. Asllan Pasha kundėrshtonte vėllaun e vetė Abdyl Rezak Pashėn i cili ishte pėr reforma tė Stambollit. Nė fillim tė vitit 1835 morri zjarrė kryengritja e pėrgjithshme qė pėrfshinė edhe Pejėn. Turqit ia dolėn nė krye tė shtypin kryengritjen dhe njėherit tė thyejnė rezistencėn e Asllan Pashės tė cilin e internuan, dhe ia konfiskuan pasurinė, nė kėtė situatė pushtuesi turk hyri nė periudhėn e Tanzimatit dhe reformave. Nė kėtė kohė qyteti i Pejės numėrontė 12.977 banorė dhe 193 fshatra kurse pazari i qytetit (ēarshia) kishte 550 dyqane tė regjistruara.

Po nė kėtė kohė qyteti i Pejės kishte hyrė nė rrugėn e njė zhvillimi tė dukshėm shoqėroro-ekonomik. Krijimi i njė rrjeti tė gjėrė dyqanesh e punimesh, marrėdhėniet ekonomike me botėn e jashtme e kishin kthyer qytetin nė njė qendėr tė rėndėsishme. Qyteti i Pejės nė kėtė kohė ishte njė nga qytetet mė tė pasura tė Rrafshit tė Dukagjinit.
Nga pikėpamja etnike qyteti i Pejės ishte i banuar me popullsi shqiptare e cila pėrbėnte pjesėn dėrmuese tė banorėve tė saj me kulturė, gjuhė, traditė dhe zakone tė veta tė lashta. Nė Pejė nė pallatin e Ismet Pashės dukej edhe bibloteka turko-franqeze prej vitit 1836. Peja mė 1881-1912 bėhet qendėr e sanxhakut tė Pejės, kurse mytesarif u emrua Ali Pashė Gucia. Nė kėtė kohė dokumentet e shumėta tregonin shkallėn e organizimit tė lėvizjes kombtare shqiptare nė periudhėn e Lidhjes Shqipe tė Prizrenit nė qytetin e Pejės. Historia e Pejės nė fund tė shek. XIX ėshtė i lidhur ngusht me mbajtjen e kuvendit tė Pejės. Duke qenė sė rreziku i copėtimit tė tokave shqiptare po rritej dhe kėrkesa pėr autonomi nuk po merreshin parasysh, rrethet patriotike shqiptare shtruan si detyrė krijimin e njė organizate tė re, qė tė vihej nė krye tė Lėvizjes Kombėtare.

Nė krye tė lėvizjes u vu Haxhi Zeka, njė nga udhėheqėsit mė tė shquar tė Lėvizjes Kombėtare nė Vilajetin e Kosovės dhe nė mbarė Shqipėrinė. Pėr kėtė qėllim nė vitin 1899 nė Pejė u mblodhė njė kuvend ku morėn pjesė delegatė nga gjithė Kosova. Kuvendi formoi njė Besėlidhje, qė u quajtė "Besa-Besė" ose Lidhja e Pejės. Besėlidhja e re udhėheqej nga atdhetari Haxhi Zeka. Lidhja e Pejės i kėrkoi Sulltanit qė tokat shqiptare tė drejtoheshin nga shqiptarėt, dhe nė shkolla e nė zyra tė flitej gjuha shqipe. Perandoria Osmane e frikėsuar dėrgoi ushtri tė mėdha dhe e shpėrndau Lidhjen e Pejės, me ērast vrau edhe shumė patriotė shqiptar, midis tyre edhe udhėheqėsin Haxhi Zeka me 1902. Pėrpjekjet e popullit shqiptarė pėr ēlirim vazhduan edhe mė vonė. Nė kėto rrethana qyteti i Pejės pas luftėrave Ballkanike u pushtua nga Sėrbia dhe Mali i Zi me ērast populli shqiptarė iu nėnshtrua gjenocidit, shkombėtarizimit dhe asimilimit. Mė 1913 nė rrethinat e Pejės dhe tė Gjakovės u pushkatuan 400 banorė qė refuzuan tė ndrojnė fenė e tyre Myslimane ose Katolike dhe kombėsin e tyre shqiptare. Shumė prej kėtyre nuk pranuan tė ndronin fenė, kėshtu qė nė mėnyrė mė tragjike e humbnin jetėn mbi stufėn e skuqur. Peja ka qenė gjithmonė njė ndėr rrugė-kryqet e Ballkanit dhe teritor jashtėzakonisht i rėndėsishėm i tranzitit. Si nė kohėn Iliro-Romake, ashtu edhe nė mesjetė dhe pas ardhjes sė Turqve nė teritorin e Pejės u gėrshėtuan shumė rrugė me rėndėsi tė madhe tregtare dhe strategjike. Peja ka qenė e lidhur nėpėrmjet komunikacioneve mė tė vogla me tė gjitha vendbanime tė mėdha. Nėpėr rrugė qarkullonin kurirėt romakė qė mbanin ndėrlidhjen (cursus publicus). Kanė marrė parasysh faktin qė Peja gjatė periudhės mesjetare ishte njė ndėr trevat mė tė pasura, andaj republika e Raguzes, komuna e Kotorit si dhe komunat tjera bregdetare tė Adriatikut u interesuan shumė herėt pėr kėtė mjedis. Me ardhjen e Turqėve nė Ballkan bėhen ndryshime tė mėdha politike.

Peja nė kėtė kohė lidhej me viset mė tė larta tė Perandorisė Otomane. Pasi qė nėpėr tė kalonin shumė rrugė tradicionale. Nė saje tė pozites sė pėrshtatshme gjeografike dhe elementeve tė bazės natyrore, si dhe nė bazė tė hulumtimeve arkeologjike qė janė bėrė deri mė tash, mund tė konkludohet qė duke filluar nga koha antike Peja pėrmendet si lokalitet i rėndėsishėm nė udhėkryq, gjė qė ndikoi nė zhvillimin e vetė qytetit, zejtarisė dhe tregtisė me viset e afėrta dhe tė largėta tė lindjes dhe tė perendimit. Kjo gjė mund tė shpjegohet, para se gjithash me fqinjėsinė e drejtpėrdrejtė me botėn greke nė jug dhe me Raguzen dhe Kotorin nė perėndim. Zejtaria nė Pejė ka zėnė tė zhvillohet qė nga periudha antike dhe ajo u transformua varėsisht nga shkalla e zhvillimit ekonomiko- shoqėror. Duke u bazuar nė zbulimet arkeologjike nė trevėn e Pejės, treva e Pejės ėshtė shumė e rėndėsishme pėr studimin e zejtarisė qė nga kohėt mė tė hershme. Nė bazė tė materialit arkeologjik tė zbuluar nė Pejė si: fibula, unaza, ēafore, gjilpėra, bylyzykė, dish saltalone dhe pafta prej argjendi, si dhe shtiza, shpata, thika, enė, monedha, helmeta prej bronzi etj.

Mund tė konkludohet qė nga kjo kohė fillon jeta e zhvilluar ekonomike dhe zanafillet e para tė zejeve. Shfaqjen e zejtarisė e ka shkaktuar fakti se ajo pėrfaqėsonte njėrėn nga degėt e ekonomisė tė popullsisė parahistorike Dardane. Nė mbėshtetje tė burimeve Raguzane mund tė konkludohet se gjatė periudhės mesjetare nė Pejė zejtaria ishte degė e rėndėsishme dhe intensive e ekonomisė. Sipas regjistrimit kadastral tė vitit 1582 nė qytetin e Pejės ushtroheshin gjithsej 56 zeje. Elementi zejtaro tregtar pėrbėnte shtresėn kryesore qytetare, ku pėrfshinte 43% tė popullsisė. Zejtaria nė Pejė arriti kulmin e zhvillimit, sidomos nė shekujt XVII dhe XIX. Prodhime me vlerė artistike nė kėtė kohė kanė dhėnė veēanarisht: argjentarėt, ipekgjinjėt, saraēėt, terzinjt, qeleshpunuesit etj. Sipas A. Buese, J. Millerit, Qarrshia e Pejės ka pasur nė vitin 1838 mbi 960 dyqane zejtare.

Burimet e kohės tregojnė se gjendja e arsimit lidhej ngusht me zhvillimin e qytetit nga ēdo pikėpamje, pėrgaditja arsimore e qytetarėve tė Pejės nė tė kaluarėn zhvillohej nėn kujdesinė e institucioneve tė ndryshme fetare. Nė institucionet fetare katolike dhe intitucionet fetare Muhamedane. Institucionet fetare me ndihmėn e tregtarėve tė pasur ngriten edhe shkollat e para fetare tė krijuara pėr nevojat e kulturės. Hapjen e shkollave shqipe qeveria turke e luftoi me tė gjitha mjetet. Prandaj, lufta pėr arsim dhe kulturė kombėtare u zhvillua nė kushte shumė tė vėshtira. Gjatė kėsaj periudhe, Turqia kombin shqiptar e kishte mohuar duke shėnuar nė deftere si turq. Mohimi i qenies sė kombit shqiptar ka sjellė nė vetė mos lejimin e hapjes sė shkollės shqipe. Pėrhapjet e para tė arsimit ilegal nė Pejė nė gjuhėn shqipe u bėnė nė Mejtepin e Hamam Xhamisė tė rindertuar nga Haxhi Zeka nė vitet 1870-1880. Pas luftės sė parė botėrore me 1915 nė Pejė u hapen disa shkolla shqipe. Hapjen e kėtyre shkollave nė Pejė dhe nė vendet tjera nė zonėn e okupimit Austro-Hungarez po duke parė nė njė anė si ruzultat i aspiratave politike tė monarkisė Austro- Hungareze tė popullit shqiptar pėr t'u shkolluar nė gjuhėn amtare.

Peja paraqet njė burim tė begatshėm tė trashigimisė materiale dhe shpirtėrore tė periudhave tė ndryshme, tė cilat veēohen pėr nga vlerat, cilėsitė, karakteristikat, rėndėsia historike etj. Zbulimet arkeologjike nė arealin e Pejės, tregojnė se nė kėtė hapėsirė ėshtė i pranishėm procesi i organizuar, jetės urbane, qysh nga kohėrat mė tė gjėra. Urbanizmi arriti shkallėn mė tė lartė gjatė kohės sė Diokleunit. ėshtė interesant tė pėrcillet ndėrimi i influencave tė ndryshme etno kulturale nė vendbanimin e Pejės, prej godinave Dardane, romake, bizantine, sllave, dhe turko-orientale.
Kėshtu, me tė gjitha vlerat kulturore popullore shqiptare (arkitektura, skulptura, doket dhe zakonet dardane) tė trashėguara nga antika, bizanti, madje edhe mesjeta, qė e gjetėn Osmanėt, kohė pas kohe e plotėsuan me ndėrtime tė reja.

Ardhja e turqve solli njė influencė shumė tė fortė tė kulturės osmane-islame nė jetėn shpirtėrore dhe kulturėn materiale tė kėsaj treve. Nė kėtė pikėpamje janė karakteristike: kompleksi i patrikanės sė Pejės, kullat e shekujve XII-XIX, sarajet e Pejės, xhamitė, teqet, mesxhidet, varrezat, tyrbet, mullinjtė, hanet, sahatkullat, urat, shadėrvanet, krojet publike (ēesmet), kainaket, hamamet (banjot publike) etj. Nė fund, qėllimi i tyre ishte qė ky punim tė paraqet zhvillimin historik, gjeografik, arkitektonik, religjioz, edukativo-arsimor, entno-kulturor tė Pejės duke u nisur nga prehistoria e qytetit e deri nė mbarim tė luftės sė parė botėrore (1914).

Tė flasėsh pėr Pejėn dhe zejatrin pejane, mesiguri se duhet kohė por edhe material qė gjithmon duhet tubuat. Prandaj, kushdo qė flet dhe shkruan, ėshtė e pamundur tė jetė komplet dhe tė mos lėshoj diēka pa theksuar. Ėshtė gjyna(mekat) tė lėshosh ēdo detal, por fatkeqėsisht ka edhe mungesa nė aspektin e kompletimit tė tė dhėnave dhe materialit mbi Pejėn. Monedhat e gjetuar nė gėrmadhat e vendit tė quajtur Gradinė ose Ara e Turjakėve, tani ku ėshtė Fabrika e baterive industriale, tė cilat janė tė kohės sė Justinianit, tregojnė se Peja ka qenė vendbanim i qytetėruar qė nga kohėt e hershme. Kjo ėshtė pėrgjigjja nė pytjen se Peja si qendėr e civilizimit e edhe si qendėr tregtare daton qė nga kohėt e hershme. Arsye tjetėr ėshtė se Peja ka njė pozitė shumė tė pėrshtatshme gjeostrategjike, se ajo gjendet nė veriperėndim tė Rrafshit tė Dukagjinit, qė nga veriu lidhet me Sanxhakun pėrmes Qafės sė Zhlebit ose tė Padalishtes me Tutinin, Sjenicėn dhe Rozhajėn. Ndėrkaq, nga perėndimi, pėrmes Grykės sė Rugovės lidhet me Qafėn e Ēakorrit, respektivisht me Qafėn e Diellit, me Plavė, Guci e nėpėrmjet kėsaj treve me Lugun e Pejės me Malėsi tė Shqipėrisė qė ēon pėr nė Shkoder.

Gjatė ndėrtimit tė Hotelit "Oniks" nė Banjė tė Pejės, vlen tė pėrmendet se janė gjetur dy varreza, nė tė cilat janė zbuluar gjėra prej argjendit dhe qelibari, qė tregon se kėtu ka ekzistuar njė qendėr tregtare dhe banjė shėruese, ku kanė ardhur tregtarė tė mėdhenj.
Ndėrsa, nė lindje tė qytetit, kah vendbanimi i Zahaqit, nėn varrezat e qytetarėve tė fesė Islame janė gjetur varrezat e latinėve (katolikėve).
Pėr kėtė arsye edhe kjo pjesė quhet Varrezat e latinėve, gjė qė edhe kjo e dhėnė tregon pėr lashtėsinė e Pejės dhe zhvillimit tė zejtarisė nė kėtė pjesė tė Kosovės. Kėtė e begaton edhe argumenti tjetėr: nė pjesėn e Lagjes sė Kapeshnicės, respektivisht nė pjesėn e sipėrme tė kėtij lokaliteti, nė vendin e quajtur "Guri Tangall" dikur kanė qenė varrezat shqiptare tė konfesionit katolik, qė edhe sot e kėsaj dite bregu mbi kėtė vend quhet Bregu i varreve. Tė gjitha kėto tė bindin se Peja ka qenė qytet i vjetėr dhe me zejtari tė zhvilluar. Pra, qyteti i lashtė i Pejės, respektivishtė qyteti mė i vjetėr i Kosovės me njė qytetėrim tė lartė ilir,romak dhe mesjetar, deri nė fund tė shekullit XVII, shtrihej nė anėn e majtė buzė lumit LumėBardhė, nė Fushėn e Pejės e cila quhet edhe Gradinė. Kalaja e Pejės e cila gjendet nė fund nė fund tė Pejės sė sotme, e qė u shkatrua pa kurrfarė pėrgjjegjėsie para disa vjetėsh, deri nė fund tė shkullit XVII ishte nė krye tė Pejės.

Nė atė kohė, pėr shkak tė luftėrave austriako-osmane dhe pėr shkak tė epidemisė se murtajės u shkatėrruan qytetet e Kosovės, ekonomia e saj ra shumė, kurse 2/3 e popullsisė u zhdukėn. Prej asaj kohe qyteti i Pejės filloi tė shtrihej kah Gryka e Rugovės, kurse qyteti i lashtė, qė shtrihej nė rrafshinė, mbeti gėrmadhė dhe u shndėrrua nė fushė-tokė buke.
Peja nė atė kohė, respektivisht nė shekullin e XVIII kishte afėr 50 dyqane tabakėsh, qė mjaft tregon pėr peshėn e kėsaj zejeje dhe pėr zhvillimin e zejeve tjera mė vonė qė janė hallkė e kėsaj tė parės. Se sa tregon edhe datat, gjegjėsisht vitet kur edhe janė djegur pazaret e kėtij qyteti. Pazari i Pejės ėshtė djegur mė 1851, 1863, dhe 1881. Po ashtu edhe nė vitin 1936 zhduken nė flakėn e zjarrit shumė dyqane zejtarėsh, kurse nė kohėn e Luftės sė II botėrore-me 1943 janė djegur dyqanet pėrreth Shadėrvanit sė bashku me xhaminė qė kėtu kthenin zejtarėt pėr ti'u lutur Zotit. Edhe tani nė luftėn e fundit qė pėrjetoj Kosova, pra nė luftėn e pranverės sė pėrgjakshme u dogjė dhe u rrafshua me tokė Qarshi e Gjatė, njė bazė e zejtaris Pejane, Qendra Zejtare dhe shumė dyqane tregtare.

Hotelieria dhe Turizmi nė Pejė:
Sipas tė dhėnave tė shumėta, kjo qendėr e Rrafshit tė Dukagjinit ishte karakteristike pėrkah zhvillimi tė tregtisė dhe se kėtu kanė kthyer tregtarė tė njohur nga vise tė ndryshme edhe gjatė sundimit turk pėr tė pushuar.
Do theksuar se nė Pejė, prej vitit 1932 kanė punuar Hotel "Korzo", me trembėdhjetė dhoma njėkrevatėshe dhe nėntė dhoma dykrevatėshe, ka punuat Hotel "Ballkani, Hotel "Imperial", Hotel "Evropa" etj. Mė vonė nė maj tė vitit 1959 u lėshua nė punė edhe njė Hotel tjetėr qė tani quhet Hotel "Rugova".
« Last Edit: September 07, 2010, 12:19:29 PM by Beni »

Offline Beni

  • Administrator
  • Hero Member
  • *****
  • Posts: 1486
    • http://www.peja1.com
RE: PEJA NE MESJETEN E HERSHME
« Reply #4 on: January 14, 2010, 10:04:18 AM »
Ja edhe disa foto nga qyteti im






 

Radio Dukagjini





Peja1 Per Android

Facebook

Reklamat

Kalendari

Su Mo Tu We Th Fr Sa
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Postimet e Fundit

xxShala: Para ndeshjes nė Kroaci, Arkani na i ka treguar armėt nė tunel
Posted by: Beni, May 15, 2016, 10:05:25 AM
Replies: 0

Board: Lajmet nga Kosova
Views: 67



Ish futbollisti i Dinamos sė Zagrebit, shqiptari Kujtim Shala, ka zbuluar pėr mediat kroate detaje tė reja tė ndeshjes sė ndėrprerė futbollistike nė mes tė Dinamos dhe Cėrvena Zvezdės, nė stadiumin e Maksimirit me 13 maj tė vitit 1990.

“Ajo ndeshje ka qenė fillimi i fundit tė Jugosllavisė. Ėshtė historike pėr shkak se “ushtarėt trima” me ndihmėn e policisė kanė marrė pjesė nė shkeljen e krenarisė kroate. Sinqerisht, edhe para se tė mbėrrija nė stadium e kam ndjerė se ndeshja nuk do tė luhej, pėr shkak se trazirat filluan shumė herėt dhe mund tė nuhatej tensioni”, ka thėnė Shala pėr mediat kroate.

Ai pėr shkak tė pezullimit nuk ishte nė pėrbėrje tė ekipit tė Dinamos pėr ndeshjen e asaj dite.

“Falė Zotit qė atė ditė nuk isha nė terren. Ndonjėherė e pyes veten se si do tė reagoja unė nėse polici do tė mė kishte goditur me shkop, ashtu siē ishte abuzuar me Zvonimir Boban-in? E kam parė se si ai duke tentuar ta shpėtojė njė tė afėrm nga policia brutale, mori goditje me shkop nė kokė dhe shpinė, dhe natyrisht se e kam parė edhe sulmin e tij ndaj atij polici. Mė pas kam dėgjuar se si polici nė fjalė pėr pak sa nuk ka qėlluar me armė nė drejtim tė Zvonimirit, dhe kur kjo mė kujtohet, filloj tė dridhem”, ka shtuar Shala.

Portali serb apo ashtu shkruan se si ish futbollisti shqiptar, Kujtim Shala ka treguar se si para ndeshjes, nė tunel ka pėrjetuar njė takim tė pakėndshėm me delegacionin e Cėrvena Zvezdės.

“Mė ėshtė dashur ta pres prezantuesin radiofonik Tomiq dhe mė kujtohet qė nė tunel e kam takuar delegacionin e Zvezdės, nė tė cilin ishte edhe Zhelko Raznjatoviq – Arkan. Mė besoni, nuk ka qenė aspak e kėndshme kur Arkani na tregoi se si nėn xhaketėn e tij kishte njė rryp me dy armė. Atė skenė nuk do ta harroj kurrė”, citohet tė ketė thėnė Shala, shkruan Novosti.


https://youtu.be/En6wViD1jtY
xxKosova pranohet nė FIFA
Posted by: Beni, May 13, 2016, 09:49:30 PM
Replies: 0

Board: Lajmet nga Kosova
Views: 57



Infantino ia bėn bajat Serbisė: FIFA ka vendosur, kot e keni

 - Presidenti i FIFA-s, Gianni Infantino, ia ka bėrė totalisht bajat Serbisė dhe pėrfaqėsuesit tė Federatės sė Serbisė nė kongresin e 66-tė tė FIFA-s ku u pranua Kosova.

Kosova u pranua me 80 pėr qind tė votave nė FIFA.

Dhe para kėtij vendimi tė madh, ishte pėrfaqėsuesi i Serbisė ai qė ka kritikuar ashpėr kėtė gjė.

Por, me tė pėrfunduar fjalimi i tij, ka reaguar presidenti i FIFA-s, Gianni Infantino.

“I nderuar pėrfaqėsues i federatės Serbe. Tė gjithė kanė tė drejt tė luajnė futboll. Pėr kėtė nė fund vendos FIFA dhe kongresi i saj, dhe jo ju”, u shpreh Infantino.

Kėshtu pėrfundimisht Serbia dhe pėrpjekjet e saj kundėrshtuese marrin goditjen e nokatutit.

Lexoni poashtu:

Mustafa: Sukseset e Kosovės nuk kanė tė ndalur

Thaēi: Talentėt nga sot e kanė vendin nė kombėtaren e Kosovės

Mediat serbe: "Turp" Kosova pranohet nė FIFA

Fadil Vokrri nė llogarinė e tij nė Facebook, ka zbuluar se ēfarė shkruan nė flamurin e FIFA-s qė ia dhuroi Gianni Infantino pas pranimit tė Kosovės nė kėtė organizatė tė madhe tė futbollit.

Kosova u bė anėtarja e 210 e FIFA-s, duke u votuar nga 141 shtete anėtare nė Kongresin e mbajtur nė Meksikė.

Nė flamurin e dhuruar nga Infantino pėr Vokrrin, i urohet mirėseardhje Federatės sė Kosovės nė FIFA, si anėtarja e 210.

Vokrri pas pranimit nė FIFA: I nderuar qė e prita kėtė ditė

Presidenti i Federatės sė Futbollit tė Kosovės, Fadil Vokrri, pas pranimit tė Kosovės nė FIFA, ka thėnė se ėshtė i nderuar qė e ka pritur ditėn kur kjo gjė tė ndodh.

“Me emocion tė madh e prita kėtė ditė, qė futbolli kosovar tė pranohet nė FIFA. E kam pėr nder qė tė jem kėtu nė emėr tė vendit tim qė pėr kaq kohė e ka shpresuar kėtė ditė”.

***

Me 141 vota pro Kosova pranohet nė FIFA. Flamuri i bardhė i fshehur ishte ai i Kosovės. Kosova u bė anėtarja mė e re e FIFA-sė.

Kongresi i 66-tė i FIFA-s, qė u mbajt nė Meksikė, ka vendosur qė pėrfundimisht qė ta pranojė Kosovėn si anėtare tė saj tė re, duke i dhėnė fund njė periudhe tė tmerrshme pėr futbollin kosovar pėr ta nisur njė epokė tė re tė ndritshme.

Ky ėshtė fjalimi emocionues i Vokrrit nė FIFA

Kryetari i Federatės sė Futbollit tė Kosovės, Fadil Vokrri, ka mbajtur njė fjalim nė kongresin e FIFA-s.

I ftuar nga Gianni Infantino, ai ka dhėnė disa fjalė tė mėdha.

“Tė nderuar, sė pari dua tė falėnderoj kėshillin e FIFA-s, qė i ka rekomanduar kongresit pranimin e Federatės sė Futbollit tė Kosovės dhe ajo qė tė marrė pjesė nė kualifikime nė Kampionatin Botėror”.

“Shpresoj qė para se ju tė votoni, t’ju kujtoj qė FFK ėshtė formuar nė vitin 1946 dhe si e tillė ajo ka organizuar kampionatet e veta, duke qenė konform rregullave.

****

Kongresi i FIFA’s tashmė ka nisur diskutimet pėr pranimin e Kosovės si anėtare tė shpesė mė tė madhe tė futbollit.

FIFA, sėrish vazhdon punėn!

Pas njė pauze 30 minuteshe, sėrish ka vazhduar punėn Kongresi i 66-tė i FIFA-s, i cili po mbahet nė Meksikė, njofton gazetablic.com

E pranimi i Kosovės do tė shqyrtohet nė pikėn 15.1.

Kongresi i FIFA-s LIVE, shtyhet pėr 30 minuta, sot vendoset pėr pranimin e Kosovės

Kongresi i 66’tė i FIFA’s shtyhet pėr 30 minuta.

Nė Kongresin e FIFA’s kanė mbetur edhe disa pika pėr t’u diskutuar, derisa momentalisht gjenden nė pikėn 11.3

Deri kėtu ka mbėrritur kongresi i FIFA-s

Kongresi i FIFA-s ka mbėrritur nė pikėn e 11-tė tė rendit tė ditės, ndėrsa votimi i Kosovės ėshtė nė pikėn e 15-tė.

Nėse Kosova pranohet nė FIFA, Fadil Vokrri do tė vendos flamurin e Kosovės nė mesin e flamujve tė shteteve tjera anėtare.
Pėr dallim nga Kongresi i UEFA-s, votimi nė Kongresin e FIFA-s pėr ēėshtjen e pranimit tė Kosovės, do tė jetė i hapur.

Ndryshime nė Kongres, lajm i mirė pėr Kosovėn

Nė Kongresin e FIFA’s, janė tė pranishme 207 federata nga gjithsej 209 anėtare, 205 kanė tė drejtė vote.

FIFA ka bėrė tė ditur se nė Kongresin e 66’tė janė tė pranishme 207 shtete, prej tė cilave 205 kanė tė drejtė vote

Kosovės do t’i mjaftojė shumica e thjeshtė, pėr t’u bėrė pjesė e FIFA’s, pra 51 pėr qindėshi ose 103 vota nga 205 tė mundshme.

FIFA e konfirmon: Kosova nė pikėn 15 tė Kongresit

FIFA e ka konfirmuar se rasti i pranimit tė Kosovės do tė jetė nė pikėn e 15-tė tė Kongresit, i cili po mbahet nė Meksikė.

Kongresi i FIFA-s LIVE, vendoset pėr pranimin e Kosovės

Kongresi i FIFA-s pritet tė fillojė pas pak minutash dhe aty pritet tė vendoset pėr pranimin e Kosovės.

Pėrmes kėtij linku, tė cilin e ka publikuar FIFA nė kanalin e saj zyrtar nė Youtube, mund ta shihni direkt Kongresin e FIFA-s, i cili po mbahet nė Meksikė.
xxSuper lajm: Kosova pranohet nė UEFA
Posted by: Beni, May 03, 2016, 06:49:07 PM
Replies: 0

Board: Lajmet nga Kosova
Views: 89



Kosova pranohet nė UEFA, e cila merr 28 vota pro aq sa i duheshin pėr t’u pranuar nė asociacionin mė tė lart evropian, UEFA. 24 vota ishin kundėr dhe 2 abstenime.

Nė Kongresin e UEFA-s u vendos tė shkohet me vota tė fshehta, pėr pranimin apo jo tė Kosovės nė kėtė institucion.

Prandaj, 54 Federatat nacionale, pjesė e UEFA-s, janė duke i dhėnė votat e tyre pėr momentin. Shpresojmė qė Kosova t’i marrė votat e mjaftueshme pėr pranim nė UEFA.

Pranimi i Kosovės do tė qitet nė votim (LIVE)

UEFA do ta qesė nė votim pranimin e Kosovės, nė Kongresin e UEFA-s, pėrkundėr faktit se nuk kaloi neni famoz, i cili e kushtėzon njė vend tė jetė pjesė e OKB-sė pėr t’u bėrė pjesė e UEFA-s.

Lajm i keq pėr Kosovėn: Nuk kalon neni qė i mundėson Kosovės anėtarėsim nė UEFA

Ndryshimi i nenit famoz qė njė shtet tė jetė pjesė e OKB-sė pėr tė qenė pjesė e UEFA-s nuk ka kaluar, pas votimit tė fshehtė tė realizuar nė Kongresin e UEFA-s.

Janė dhėnė 33 vota pro ndryshimit, qė nuk i plotėson 2/3 e votave tė mjaftueshme nga 54 tė mundshme. Pra, janė nevojitur 36 vota.

Kjo e vėshtirėson pranimin e Kosovės nė UEFA.

Pėr ta parė drejtpėrdrejt nga fillimi kėtė Kongres, Klikoni KĖTU

Vokrri: Ja pse duhet tė pranohet Kosova nė UEFA

Vokrri iu kėrkon anėtarėve tė Kongresit tė UEFA-s tė votojnė pro pranimit tė Kosovės.

Kryetari i Federatės sė Kosovės, Fadil Vokrri ka mbajtur njė fjalim para tė pranishmėve nė Kongresin e 40-tė tė UEFA-s.

Ai iu tha tė pranishmėve se ēfarė mesazhi po dėrgojnė te sportistėt e rinj tė Kosovės, nėse nuk e pranojnė Kosovėn nė UEFA. Vokrri ka pėrmendur edhe marrėveshjen Kosovė-Serbi, pėr mos pengim tė kėsaj tė fundit tė pranimit tė sportit kosovar nė arenėn ndėrkombėtare.

“Krejt federata janė pranuar pėrveē futbollit. 60 pėrqind e popullit tonė ėshtė mė e re se 16 vjet. Unė nėnshkrua marrėveshje mes Kosovės dhe Serbisė sipas saj anėtarėsimi i Kosovės nuk pengon. Ju lus qė tė votoni pėr anėtarėsimin tonė pėr shkak tė rinisė sonė”, ka thėnė Vokrri.

Kryetari i FFK-sė iu ka bėrė apel tė pranishmėve qė tė votojnė pro vendimit pėr pranim tė Kosovės, pasi e meriton tė jetė pjesė e saj.

Delegacioni kosovar nuk do tė marrė pjesė nė vazhdimin e kongresit pėr pranimin e Kosovės nė UEFA, kėtė vendim e ka marrė presidenti i UEFA-sė.

Kėtė vendim presidenti i shtėpisė mė tė madhe tė futbollit nė Evropė e ka marrė pas pėrfundimit tė fjalimit tė kryetarit tė FFK-sė, Fadil Vokrri, i cili kėrkoi qė futbolli kosovar, ndėr sportet e vetme tė pa pranuara ndėrkombėtarisht, tė pranohet dhe tė gėzojė tė drejtat e njėjta me shtet fqinje.

Kongresi para pak ēastesh votoi kundėr ndryshimit tė statutit qė parasheh se nė UEFA mund tė pranohen vendet qė janė tė njohura nga Kombet e Bashkuara si shtete tė pavarura.

Karadzic: Kosova nuk i plotėson kushtet pėr pranim nė UEFA

Pas fjalimit te Fadil Vokrrit nė Kongresin e UEFA-sė, i cili kėrkoi qė Kosova tė pranohet nė UEFA, i menjėhershme ka qenė reagimi i kreut te Federatės serbe, Tomislav Karadzic.

Ai thotė se politika ėshtė pėrzierė nė sport dhe unė po e mbrojė futbollin nga politika.

Ai tha se “jam kundėr njė federatė qė nuk i plotėson kushtet pėr pranim nė UEFA”.
UEFA voton amendamentet, pėrfiton Kosova

UEFA ėshtė duke i ndryshuar disa amendamente, pėr t’i harmonizuar me ato tė FIFA-s. Ato do tė votohen nė paketė dhe kjo do tė jetė njė gjė e mirė pėr Kosovėn, sepse ėshtė e vėshtirė tė votohet kundėr krejt kėtyre ndryshimeve, shkaku i nenit i cili thotė se njė vend duhet tė jetė pjesė e OKB-sė, pėr tė hyrė nė UEFA.

Prandaj, Kosova mund t’ia shohė hairin kėtyre ndryshimeve. Nevojiten 2/3 e votave, pėr t'i bėrė kėto ndryshime.

Kongresi i UEFA-sė vazhdon punimet, kongres nė tė cilėn nė rend ditė ėshtė edhe kėrkesa e Federatės sė Futbollit tė Kosovės (FFK), pėr pranim nė UEFA.

Sipas agjendės sė kėtij kongres, rreth orės 11:00 pritet tė diskutohet pėr kėrkesėn e Kosovės.

Optimizmi tek ekspedita e Kosovės ėshtė i madh. Krerėt e FFK-sė dhe zyrtarėt e kėtij asoascioni sportiv, por edhe gazetarėt e shumtė tė Kosovės po e presin nėn ethe momentin kur do tė flitet pėr Kosovė.

Kosova ka marrė premtim se mbi 40 shtete do ta votojnė pranimin e saj nė UEFA.

Kosovės i janė premtuar mbi 40 vota pėr pranim nė UEFA.

Burimet kanė bėrė tė ditur se nga 54 shtete anėtare nė UEFA, mbi 40 i kanė premtuar FFK-sė se do ta mbėshtesin kėrkesėn e saj pėr pranim nė Federatėn Evropiane tė Futbollit.

Presidenti i FIFA-s jep njė lajm tė madh pėr futbollin e Kosovės

Pėr t’u pranuar nė UEFA, Kosovės i nevojiten 28 vota.

Nė kongresin e UEFA-sė qė po mbahet nė Budapest ėshtė dhėnė njė njoftim i madh pėr Kosovėn.

Gjatė fjalisė sė tij presidenti i FIFA-s, Gianni Infantino ka bėrė tė ditur se javėn e ardhshme Kosova ėshtė nė agjendė tė FIFA-s.

“Nė rast pranimit me tė drejta tė plota tė Kosovės gjatė ditės sė sotme, atėherė do tė pranohet automatikisht nė FIFA”, tha presidenti i FIFA-s, Infantino.

Pėrfaqėsuesit e Federatės sė Futbollit tė Kosovės (FFK) kanė hyrė nė sallėn e Kongresit tė UEFA-s, i cili sapo ka filluar.

Kosova e pret sot vendimin e madh nga Budapesti, ku mund tė pranohet pėrfundimisht nė UEFA, duke i dhėnė fund pritjes shumėvjeēare.

Ministrja e Sportit te Hungarisė, ka hapur punimet e Kongresit te UEFA-s.

Ajo falėnderoi delegatėt e kėtij kongresi dhe si mediat e pranishme, ndėrkohė tė pranishme iu drejtua edhe kryetari i Federatės sė Futbollit tė Hungarisė.

Nė Kongresin e Budapestit nė rend ditė ėshtė edhe kėrkesa e Federatės sė Futbollit tė Kosovės pėr pranim nė UEFA.

Nė Kryeqytetin e Hungarisė, Budapest, ka nisur Kongresi i UEFA-sė.

Ky kongres si asnjė herė mė parė zgjon kėrshėrinė e vendit tonė, pasi qė nė Kongresin e Budapestit nė rend ditė ėshtė edhe kėrkesa e Kosovės pėr pranim nė shtėpinė mė tė madhe te futbollit evropian.

Nė kėtė kongres fillimisht pritet tė bėhen ndryshime nė statutin e UEFA-sė lidhur me nenin famoz qė e ka penguar pranimin e Kosovės, e mė pas do tė votohet pėr kėrkesėn e Federatės sė futbollit tė Kosovės (FFK) pėr pranim nė UEFA.

Kosovės i duhen 28 vota pėr tu pranuar. Zyrtarėt e Federatės sė Futbollit tė Kosovės, besojnė se Kosova do tė pranohet nė UEFA.

Ditė e madhe, UEFA vendos sot pėr Kosovėn

Federata Evropiane e Futbollit, e njohur si UEFA, do tė votojė sot pėr anėtarėsimin e Kosovės nė kuadėr tė kėtij mekanizmi. Ėshtė kjo pika kryesore e rendit tė ditės sė Kongresit tė UEFA-s, qė zhvillohet nė Budapest.

Nėse kalon, Kosova do tė bėhet anėtarja e 55-tė e UEFA-s. Prej 54 votave nė total, asaj i duhen sė paku 28 pėr. Votimi do tė jetė i hapur dhe do tė bėhet me ngritje tė dorės ose tė kartonit tė votimit.

Komiteti Ekzekutiv i UEFA-s ka vendosur qysh nė shtator tė vitit tė kaluar qė aplikimi i Federatės sė Futbollit tė Kosovės pėr anėtarėsim nė kėtė organizatė tė shqyrtohet dhe tė votohet nė kongresin e radhės, qė ėshtė caktuar pėr sot.

Anėtarėsimi nė UEFA u mundėson ekipeve tė tė Kosovės tė luajnė nė garat kontinentale.

Pėr mė tepėr, kjo i hap rrugė Kosovės qė tė anėtarėsohet edhe nė Federatėn Botėrore tė Futbollit – FIFA, kur tė mbajė kongresin e radhės nė Meksiko Siti mė 12 dhe 13 maj.

FIFA, nė janar tė vitit 2014, i ka lejuar Kosovės qė tė luajė ndeshje miqėsore kundėr shteteve anėtare tė FIFA-s, nė nivele klubesh dhe ndėrkombėtare.

Kosovės, megjithatė, nuk i lejohet tė luajė kundėr klubeve dhe ekipeve nga shtetet e ish-Jugosllavisė.

Ka qenė po ashtu kėrkesė e FIFA-s qė ekipet e Kosovės tė mos pėrdorin simbole shtetėrore dhe tė mos kėndojnė himnin e tyre nė lojėra.

Prejse Kosova ka shpallur pavarėsinė nė vitin 2008, Serbia ka kundėrshtuar vazhdimisht pėrfaqėsimin e veēantė tė saj nė organizata tė ndryshme ndėrkombėtare.

Presidenti i Federatės sė Futbollit tė Serbisė, Tomisllav Karaxhiq, ka thėnė se delegacioni i tij do tė luftojė fuqishėm kundėr pranimit tė Kosovės nė kongresin vjetor tė UEFA-s, mė 3 maj.

Gjibraltari ėshtė bėrė anėtari i 54-t i UEFA-s nė vitin 2013. Edhe Spanja ka luftuar me vite tė tėra qė territori britanik nė cepin e saj jugor tė mos anėtarėsohet nė UEFA. Gjibraltari, megjithatė, nuk ėshtė anėtar i FIFA-s dhe nuk mund tė marrė pjesė nė Kupėn e Botės.

Aktualisht, statuti i UEFA-s parasheh qė anėtar i saj mund tė bėhet vetėm ai vend qė njihet si shtet i pavarur nga Kombet e Bashkuara. Nė rastin e Kosovės, e cila nuk ėshtė anėtare e OKB-sė, ky nen pritet tė modifikohet dhe pėr bazė tė merret njohja e Kosovės nga shumica e shteteve evropiane.
xx10 njerėzit qė u varrosėn tė gjallė, por qė mbijetuan – kjo ėshtė historia e tyr
Posted by: Beni, May 02, 2016, 01:14:47 PM
Replies: 0

Board: Kuriozitete
Views: 91




Ideja e tė varrosurit pėr sė gjalli ėshtė njė frikė universale. Tė zgjohesh duke e gjetur veten tė bllokuar nėn tokė ėshtė pothuajse njė dėnim me vdekje. Kėto histori janė tregime tė mrekullueshme mbijetese dhe qė tregojnė se sa ėshtė nė gjendje tė mbajė trupi i njeriut.

Philomele Jonetre

Philomele Jonetre, njė 24-vjeēare franceze, ishte sėmurė nga kolera nė vitin 1867. Pas iu dhanė ritet e fundit nga prifti kur ajo u deklarua e vdekur u vendos qė tė varrosej. Kur gropė-gėrmuesit e futėn arkivolin e Philomele nė varr, pas njė ore ata dėgjuan disa tė trokitura.

Pasi e nxorėn nga varri ata thirrėn njė mjek, qė ishte i aftė ta bėnte mirė atė pasi i dėgjoi tė rrahurat e zemrės shumė tė lehta. Ajo arriti tė jetojė edhe njė ditė, para se tė vdiste realisht.

Burri nga Ferraz de Vasconelos

Njė grua qė jetonte nė periferi tė Sao Paulos, u shokua nė vitin 2012 kur vizitoi varrin e familjes dhe u bė dėshmitare e njė pamjeje vėrtetė shokuese. Pranė varrit, ajo pa njė njeri qė po pėrpiqej tė dilte nga varri i tij. Disa punėtorė arritėn ta nxirrnin tė gjithė personin nga gropa. Mjekėt e dėrguan nė spital. Askush nuk e mori vesh se si pėrfundoi i varrosur pėr sė gjalli, por policia arriti nė pėrfundimin se atė e kishin rrahur gati pėr vdekje.

Foshnja nga Dongong e Kinės

Kur Lu Xiayun nga provinca Dongong e Kinės lindi fėmijėn e saj, fėmija nuk jepte shenja jeta dhe tė gjithė menduan se ishte i vdekur. Megjithatė bashkėshorti i Lu-sė nuk u dorėzua dhe shkoi menjėherė tė thėrriste ambulancėn. E ėma e Lu gjatė kėsaj kohe varrosi fėmijėn nė oborr. Kur burri i Xiayn u kthye, ai e nxori fėmijėn nga gropa dhe pa qė kishte akoma shenja jete. Fėmija vdiq pas tre ditėsh nė spital pasi ēifti nuk kishte para tė paguante faturat.

Mike Meaney

Mike Meaney ėshtė pak ndryshe nė kėtė listė. Irlandezi varrosi veten pėr sė gjalli pėr tė bėrė njė lloj magjie. Ai qėndroi nė gropė pėr 61 ditė, pa vdekur si dhe pa pėrfunduar nė ēmendinė gjithashtu. Meaney nuk ėshtė i vetmi qė e ka performuar kėtė akt.

Digger O’Dell u pėrpoq tė thyente rekordin botėror tė tij pėr tė qėndruar mė shumė se 61 ditė. Nė arkivolin e tij Meanye bėri njė vrimė qė tė mos vdiste nga dioksidi i karbonit. Nga kjo vrimė miqtė e tij i jepnin ujė dhe ushqim. Gjithashtu pėrdori syze qė tė mos i vriteshin sytė nga dielli. Ai njihet nė librin e Rekordeve Gines.

Antony Britton

Ndėrsa Mike Meaney-n e ndihmonin tė gjithė dhe ishte nė mbikėqyrje tė plotė nga miqtė e tij, ka disa “magjistarė” tė tjerė qė arrijnė tė dalin nga varret e tyre pa ndihmė.

Njė prej tyre ėshtė Antony Britton i cili pothuajse humbi jetėn nė kėtė numėr. Ai u varros 2 metra nėn tokė. Vendosi pranga, por nė vend qė tė vendosej brenda njė arkivoli, ai u fut direkt nė dhe. 9 minuta pas varrimit Britton ishte ende nėn tokė. Por ishte ekipi i tij qė e nxori vetėm pak momente para se ai tė vdiste. Britton mė vonė tha se krahu i tij ishte bllokuar nga ngjeshja e togės. Aq shumė shtypėse ishte forca e dheut sa ai me zor kishte marrė frymė.

Foshnja nga Compton e Kalifornisė

Kur dy gra po bėnin njė shėtitje me biēikleta nėpėr njė shteg tė Compton tė Kalifornisė nė nėntor tė 2015-s, ata dėgjuan tė qarat e njė fėmijė qė vinte nga nėntoka. Ato njoftuan policinė dhe oficerėt zbuluan njė foshnjė femėr tė vogėl qė ishte vendosur poshtė njė grumbulli asfalti. Foshnja kishte lindur vetėm njė ditė mė parė. Policia arriti tė identifikojė tė ėmėn tė cilėn e arrestuan pėr tentativė vrasjeje me qėllim. Tani fėmija gėzon shėndet tė plotė.

Tom Guerin

Uria nė Irlandė shkaktoi njė sasi tė madhe vdekjesh. Gėrmuesit irlandezė e patėn tė vėshtirė tė gjenin hapėsirė tė bollshme pėr tė varrosur tė gjithė trupat. Ata punonin aq shpejt sa ndonjėherė bėnin dhe gabime.

Siē ishte rasti i djalit 3-vjeēar Tom Guerin, i cili u varros gabimisht pėr sė gjalli, por arriti tė mbijetonte. Guerin e morėn pėr tė vdekur dhe e varrosėn, dhe gjatė varrimit, punėtorėt i thyen pa dashje tė dy kėmbėt e tij me lopatė, megjithatė ai arriti tė dilte nė sipėrfaqe. Disa historianė mendojnė se punėtorėt e kuptuan qė Tom ishte gjallė pasi ulėriti nga dhimbjet kur ata i goditėn kėmbėt me lopatė.

Foshnja nė Tian Dong tė Kinės

Nė maj tė vitit 2015, njė grua po kalonte afėr njė varreze kur dėgjoi tė qarat e njė fėmije qė vinin nga nėntoka. Ajo u afrua dhe pa njė foshnjė tė varrosur pėr sė gjalli. Kur policia erdhi nė vendngjarje ata e transportuan fėmijėn nė njė spital. Historia qė u zbulua mė vonė ishte e tmerrshme. Fėmija kishte lindur me buzė tė ēarė dhe prandaj prindėrit nuk donin ta rrisnin atė, dhe kėshtu e futėn nė njė kuti karton dhe e dėrguan nė varreza.

Natalya Pasternak

Natalya Pasternak ka njė nga historitė mė tė pazakonta nė kėtė listė. E lindur nė Siberi, Pasternak shpesh dilte shėtitje nė pyll me qenin e saj. Njė ditė ajo u pėrball nė pyll me njė ari, i cili e sulmoi duke i lėnduar tė dyja kėmbėt dhe ajo ra pa ndjenja.

Duke menduar qė kishte vdekur, ariu hapi njė gropė tė madhe, dhe e futi aty Pasternak, pėr ta ruajtur mė vonė si ushqim. Pėr fat, gjahtarėt mbėrritėn nė kohė nė vendngjarje dhe e gjetėn Pasternak tė varrosur nėn baltė. Gjahtarėt vranė ariun dhe arritėn tė shpėtojnė Natalyan.

Essie Dunbar

Nė vitin 1915, Essie Dunbar jetonte nė Karolinėn e Jugut. Nė moshėn 30-vjeēare ajo pėsoi njė atak epileptik. Doktorėt e deklaruan tė vdekur dhe pėrgatitėn varrimin e saj. Motra e Dunbar donte tė ishte e pranishme kėshtu qė kisha zgjati shėrbimet nė dėshirė tė saj. Edhe pse motra e Dunbar nuk erdhi nė kohė, pastorėt vendosėn tė vazhdonin me procesin e varrimit.

Por pak kohė pasi gėrmuesit kishin pėrfunduar futjen e arkivolit nė varr, motra e Dunbar mbėrriti dhe u lut qė ta zhvarrosnin edhe njėherė motrėn e saj nė mėnyrė qė ta shihte pėr herė tė fundit. Dunbar u zgjua dhe i qeshi tė motrės. Tė gjithė u shokuan dhe vrapuan duke menduar se ishte fantazmė.

Por Dunbar kėrkoi t’i bindte tė gjithė se ishte e gjallė.

Megjithatė pėr 4 vite rresht banorėt e zonės mendonin se ajo ishte fantazmė. Pavarėsisht kėsaj Essie Dunbar e vazhdoi jetėn e qetė nė Karolinėn e Jugut deri nė vdekjen e saj tė vėrtetė nė vitin 1962.
Pages: [1] 2 3